Edmundas Jonyla

Angelė MATUSEVIČIENĖ, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) Raseinių skyriaus pirmininkė:
Tai, ką dabar Vyriausybė planuoja daryti su verslo liudijimais – tik tąsa visų veiksmų, kuriuos konservatorių Vyriausybė atlieka prieš smulkųjį verslą nuo pat savo vadovavimo pradžios, nuo 2008-ųjų, kai Seime sulipdė valdančiąją koaliciją, kuri tik žino, kaip šou pravesti.
Tai, ką Vyriausybė daro su smulkiuoju verslu, ir yra tikras šou. Protu nesuvokiama, kaip konservatoriai elgiasi su smulkiuoju verslu. Elgiasi su mumis kaip diktatoriai, tarybiniais metodais.

Esu įsitikinusi, kad norima išnaikinti verslo liudijimus. Pakeisti smulkaus verslo veiklos formą, kad verslu ir užsiimti nebesinorės. Esu prieš verslo liudijimų naikinimą, prieš visą tą spektaklį.
Nesuvokia, kad verslo liudijimų turėtojai – smulkūs verslininkai. Turi rankas, patys išlaiko save, savo šeimą ir taip išgyvena. Absoliuti dauguma jokių turtų nesusikrovė, tik išgyvena.
Ir kasos aparatai, ir kvitukai kiekvienam pirkėjui – ką tas duoda? Ką duos? Išvarė ir varo iš turgaviečių prekeivius, o pirkėjus – iš Lietuvos. Tegul ateina, pasižiūri – nėra pirkėjų. Potencialūs pirkėjai – išvažiavę arba išvažiuoja. Ateina, nusiperka šlepetes, smulkmenų ir išvažiuoja. Ypač tai akivaizdu, kai atsidarė Vokietijos darbo rinka.
Lygiai tas pats su paslaugomis, kurias teikia smulkieji verslininkai. O dar – uždrausti statybininkų verslo liudijimus! Kur tie žmonės dings? Tai tik didžiųjų statybos įmonių, kitų stambiųjų įmonių noras paimti viską į vienas rankas.
Tai kas pakels tą ekonomiką?
Mūsų asociacija per dešimt metų nemažai pasiekė ir nieko tokio nepadarė, kad pakenktume valstybei, jos ekonomikai, finansams, valdymui.
Šiaip ar taip anksčiau, iki konservatorių valdymo, valdžia su mumis, smulkiaisiais, skaitydavosi. Dabar – visiškas nesiskaitymas. Mūsų asociacijos net neprileidžiama prie verslo liudijimų klausimo svarstymo. Šį klausimą Vyriausybė patikėjo Trišalei tarybai, susidedančiai iš Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių. Toje Trišalėje taryboje niekas mūsų, smulkiųjų, neužtars. Nėra kam užtarti.
Badavom prie Seimo. Niekas net neatėjo prie palapinės. Po to kreipėmės į Briuselį. Europos Komisijai buvo perduota mūsų medžiaga, skundas. Iš Europos Komisijos atėjo rekomendacijos, kad verslo liudijimų nenaikinti. O ką Vyriausybė? Bando apgauti patį Briuselį.
Mes mūšio lauke būtume išvis vieni, jei nepadėtų kai kurios politinės jėgos, kai kurie politikai, pavyzdžiui, mūsiškis Seimo narys E.Jonyla. Pritariame jam, kad reikia didinti PVM ribą nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Mūsų asociacija siūlė didinti dar daugiau – iki 345 tūkstančių. Bet ar Vyriausybė mus girdi?

Mieli Raseinių rajono gyventojai,
Rugsėjo mėnesį kreipiausi į visus pranešdamas, kad Vyriausybė svarsto galimybę siaurinti veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Vyriausybė siūlo ne tik atsisakyti verslo liudijimų profesinėms veikloms, daliai statybinių darbų, baldų gamybai, patalpų nuomai, kaimo turizmo ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms dalies veiklų, bet ir griežtinti apskaitos reikalavimus.
Taip pat informavau, kad kartu su grupe parlamentarų pateikiau Seimui svarstyti įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą padidintų nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Tokios pataisos teigiamai atsilieptų smulkiųjų verslininkų veiklai, išspręstų nemenką dalį smulkiųjų verslininkų problemų. Seimas pradėjo svarstyti visas šias įstatymų pataisas.
Kviečiau raseiniškius pareikšti savo poziciją dėl Vyriausybės ketinimų siaurinti veiklų sąrašą pagal verslo liudijimus. Aktyviausiai savo poziciją pareiškė smulkieji verslininkai. Jų nuomonė kategoriška: Vyriausybė privalo patraukti rankas nuo smulkaus verslo.
Dėkoju visiems, pareiškusiems savo nuomonę.

Pagarbiai
Edmundas JONYLA

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, įregistravo Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma uždrausti neatostogauti dvejus ir daugiau metų. Kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas siūloma mokėti ne daugiau kaip už dvejus darbo metus.
„Į viešumą vis dažniau kyla atvejai, kai darbuotojai, dažniausiai užimantys vadovaujančias pareigas, nesinaudoja atostogomis po 10 ir daugiau metų. Tokiais veiksmais daroma žala ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir valstybės ar savivaldybės biudžetui. O juk kasmetinės atostogos privalo būti suteikiamos darbuotojams pailsėti ir darbingumui susigrąžinti“, – teigia vienas iš Darbo kodekso pataisos autorių E.Jonyla.
Darbo kodekso pataisa parengta Šiaulių miesto savivaldybės siūlymu. Atvejų, kai savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai neatostogauja 10 ir daugiau metų, galima rasti ne tik Šiauliuose, bet ir daugumoje šalies savivaldybių.
Šiuo metu perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Priėmus Darbo kodekso pataisą, darbuotojai kiekvienais darbo metais privalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tai leis įgyvendinti pagrindinį atostogų tikslą – suteikti galimybę darbuotojams pailsėti ir susigrąžinti darbingumą.
“Taip pat siūlome keisti kompensacijų mokėjimą už nepanaudotas atostogas: kompensacijos išmokamos už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už dvejus darbo metus“, – teigia E.Jonyla.

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, įregistravo įstatymo pataisą, kuri užkirstų kelią kitais metais branginti vaistus.
Šiuo metu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokestis (PVM) kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms taikomas tik iki šių metų pabaigos. E.Jonyla siūlo lengvatinį 5 procentų tarifą taikyti ir kitais, 2012 metais.
Jei įstatymas nebūtų keičiamas, jau nuo kitų metų pradžios būtų taikomas 21 procento pridėtinės vertės mokestis (PVM) – kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės brangtų net 16 procentų.
Bus siekiama užkirsti kelią ir receptiniams vaistams branginti.
„Vaistai jau dabar labai brangūs, o juk daugumos šalies gyventojų gyvenimas negerėja. Vaistų kainų šuolis būtų dar vienas skaudus smūgis. Todėl ir siekiame, kad įstatymas būtų pakeistas – gyventojams būtų sudaryta galimybė ir kitais metais įsigyti vaistų mažesnėmis kainomis. Artimiausiu metu įregistruosime įstatymo pataisą, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų taikomas ir visiems receptiniams vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms“, – teigia E.Jonyla.

Edmundas Jonyla siūlo Seimui keisti įstatymą, kad kitais metais dėl padidėjusio mokesčio nebrangtų vaistai.

Raseinių rajono gyventojų išrinkto Seimo nario socialdemokrato Edmundo Jonylos ir grupės kolegų siūlymu, Seime bus svarstomos įstatymų pataisos, kurios kitais metais sutrukdytų dar vienam, papildomam šilumos kainų šuoliui. Be to, E.Jonyla siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Nedidinti mokesčio už šildymą
Šiuo metu už šilumą bei karštą vandenį gyventojai moka 9 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nuo 2012 metų pradžios, pradėjus taikyti 21 procento dydžio PVM, gyventojų išlaidos šildymui ir karštam vandeniui padidės 12 procentų.
„Akivaizdu, kad gyventojams tai būtų didelis smūgis. Siūlau pratęsti lengvatinio mokesčio galiojimą ir kitais metais nedidinti pridėtinės vertės mokesčio už šildymą“, – teigia E.Jonyla.
Taikant 21 procento dydžio PVM šilumos energijai, valstybės iždas per metus papildomai turėtų gauti apie 140 milijonų litų. „Tų milijonų nebus, nes didėjantis gyventojų nemokumas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų socialiai remtinų gyventojų būsto šildymo išlaidoms kompensuoti“, – įsitikinęs E.Jonyla.
Be mokesčio – balandį ir lapkritį
Šią vasarą Edmundas Jonyla ir grupė jo kolegų įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma taikyti didesnę PVM lengvatą gyvenamosioms patalpoms šildyti kiekvienais metais balandžio ir spalio mėnesiais. Šiais mėnesiais siūloma taikyti 0 proc. tarifą šildymui.
Priėmus įstatymo projektą, šildymo kaina pirmą ir paskutinį šildymo mėnesį sumažėtų bent 9 procentais.
„Šildymo sezonas Lietuvoje prasideda spalio ir baigiasi balandžio mėnesį. Sezono pradžios ir pabaigos konkrečią datą kiekviena savivaldybė nustato ir skelbia individualiai. Tačiau didelė dalis daugiabučių namų gyventojų, neturėdami finansinių galimybių mokėti už šildymą, savo sveikatos sąskaita stengiasi kuo vėliau pradėti ir anksčiau baigti šildymo sezoną. Neretai kyla konfliktų tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių daugiabučio gyventojų”, – teigia socialdemokratas E.Jonyla.
Sunkiausiai gyvenantiems – kompensacijos už elektros energiją
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę žymiai pabrango elektros energija. Labiausiai tai pajuto mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tarp komunalinių mokesčių mokesčiai už elektros energiją užima antrą vietą, po šildymo.
E.Jonyla siūlo kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šią nuostatą įtvirtinti įstatymu. Kompensacijos už suvartotą elektros energiją būtų pradėtos teikti nuo kitų metų pradžios.
„Šiuo metu pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatas gali būti kompensuojama už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Elektros energijos šiame sąraše nėra. Manau, kad tai nėra teisinga. Siūlau įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių asmenų finansinę naštą“, – teigia E.Jonyla.

E.Jonyla įsitikinęs, kad būtina kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių gyventojų finansinę naštą.

Nuo 2009 metų pradžios vaikui, kuriam nustatyta globa šeimynoje, mokama 1040 litų išmoka per mėnesį. Vaikui, kuriam nustatyta globa šeimoje ar vaikų globos institucijoje, išmoka keli metai nesikeičia ir yra 520 litų per mėnesį. Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, siūlo keisti išmokų globojamiems vaikams tvarką – pirmiausia atsižvelgti į globojamų vaikų amžių.
Įstatymo pataisas parengti paskatino globėjai
Vaikų globėjai jau seniai skundžiasi, kad 520 litų per mėnesį vaiko, ypač vyresnio amžiaus, išlaidoms padengti nepakanka. Jei vaikui 5-eri, dar iš bėdos užtenka. Bet jei vaikui 17 metų?
„Į mane besikreipusieji vaikų globėjai mano, kad ir šeimynose, ir šeimose augančių vaikų poreikiai vienodi, todėl išmokos dydį sieti su gyvenamąja vieta nėra teisinga. Vieni, globojami šeimynose, gauna didesnę išmoką, kiti, globojami šeimose – perpus mažesnę“, – teigia socialdemokratas E.Jonyla.
Šiuo metu šalyje mažesnę išmoką gauna daugiau nei 7000 globojamų vaikų, nemažas būrys tokių vaikų gyvena ir Raseinių rajone.
Svarbu ne vieta, o amžius
Išmokų vaikams įstatymo pataisų tikslas – suvienodinti išmokų dydžius vaikams, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir išmokos dydį diferencijuoti priklausomai nuo vaiko amžiaus.
Siūloma, kad vaikui, kuriam nustatyta globa, jo globos laikotarpiu būtų skiriamos tokios išmokos: 1) vaikui iki 7 metų amžiaus – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį (šiuo metu 520 litų); 2) vaikui nuo 7 iki 14 metų – 780 litų; 3) vaikui nuo 14 metų – 1040 litų.
„Taigi išmokos dydis priklausytų nuo vaiko amžiaus, bet ne nuo gyvenamosios vietos. Kuo vaikas vyresnis, tuo išmoka didesnė. Didesnės išmokos atitiks vaikų išlaikymo išlaidas“, – teigia E.Jonyla, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.
Įstatymo įgyvendinimas kasmet papildomai valstybei kainuotų apie 5 milijonus litų.
„Tai tik teoriniai skaičiavimai. Valstybei tai nėra dideli pinigai, juolab kad kalbame apie vaikus. Be to, šios įstatymo pataisos paskatintų vaikus globoti šeimose. Ir valstybei tai būtų naudinga, nes vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį valstybei kainuoja daugiau kaip 2500 litų“, – mano E.Jonyla.

„Esu įsitikinęs, kad būtina skatinti vaikus auginti ir globoti šeimose“, – teigia E.Jonyla.

Mieli Raseinių rajono gyventojai,
Vyriausybė svarsto galimybę siaurinti veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Teigiama, kad verslo liudijimai turėtų būti naudojami tik tuomet, kai klientas yra galutinis vartotojas, bet kokie didmeniniai santykiai su verslo liudijimais neturėtų būti leidžiami.
Siūloma ne tik atsisakyti dalies veiklų, bet ir griežtinti apskaitos reikalavimus, numatant prievolę visada klientui pateikti pirkimo dokumentą, jei verslo liudijimo turėtojas dirba nuolatinėje vietoje. Siūloma atsisakyti verslo liudijimų profesinėms veikloms, daliai statybinių darbų, baldų gamybai, patalpų nuomai, kaimo turizmo ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, paliekant tik smulkią namudinę veiklą, pavyzdžiui, drabužių siuvimą, namų ūkio reikmenų taisymą, kapinių priežiūrą, šunų kirpimą, knygų įrišimą.
Vyriausybės atstovai, verslo, smulkiųjų verslininkų organizacijos pateikia savo argumentus, kodėl reikia arba nereikia siaurinti veiklų sąrašą pagal verslo liudijimus.
Kokia Jūsų, Raseinių rajono gyventojų, nuomonė? Kviečiu raseiniškius pareikšti savo poziciją, išdėstyti savo argumentus už ir prieš raštu arba ateiti į mano priimamąjį.

Pagarbiai
Edmundas JONYLA

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt
www.jonyla.lt

Kad nebrangtų verslo liudijimai
Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys Edmundo Jonylos ir grupės parlamentarų iniciatyva Seimas svarstys įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos.
Jau šiemet pajamų mokestis už verslo liudijimą buvo sumažintas 12 kartų: praėjusiais metais pajamų mokestis už visus metus buvo 1440 litų, šiemet – 120 litų. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad šis sprendimas galioja tik šiemet, nuo 2012 pradžios verslo liudijimai vėl brangtų.
Socialdemokratas E.Jonyla Seimui pateikė įstatymo pataisą, kad verslo liudijimai ir kitais metais nebrangtų, būtų taikomas mažesnis pajamų mokestis. „Esu įsitikinęs, kad būtina ir kitais metais už verslo liudijimą taikyti mažesnį pajamų mokestį. Smulkiesiems verslininkams tai būtų nemenka parama“, – teigia E.Jonyla.

Seimas ir ministerija išgirdo siūlymą didinti PVM ribą
Socialdemokratas E. Jonyla, kartu su grupe kolegų, pateikė Seimui įstatymo pataisą, kuri leistų padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Tokia – didesnė – suma, nuo kurios būtų mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), teigiamai atsilieptų smulkiųjų verslininkų veiklai, išspręstų nemenką dalį smulkiųjų verslininkų problemų, sumažintų šešėlinę ekonomiką.
Seimas po pateikimo jau pritarė parengtoms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms. Tai reiškia, kad Seimas dar šiemet, jei bus priimtas teigiamas sprendimas, gali padidinti pridėtinės vertės mokesčio ribą. Būtent tokio sprendimo iš Seimo reikalauja smulkieji verslininkai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad verslininkai privalo mokėti į biudžetą PVM mokestį, jei bendra atlygio suma už patiektas prekes arba suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 tūkstančių litų. Tokia PVM riba nustatyta dar 1998-aisiais.
Šiemet į E.Jonylą kreipėsi grupė rajono smulkiųjų verslininkų, kurie pasiūlė didinti PVM ribą.
E.Jonyla įsitikinęs, kad smulkiųjų verslininkų siūlymas teisėtas ir logiškas: per vienuolika metų prekių bei paslaugų kainos kilo keliskart, todėl neteisinga versti verslininkus mokėti PVM, viršijus 100 tūkstančių litų ribą. „Be to, būtent palyginti žema PVM riba daro nemenką įtaką šešėlinės ekonomikos plėtrai, verslininkai tiesiog verčiami slėpti savo pajamas“, – įsitikinęs E.Jonyla.
E.Jonylos siūlymui iš esmės pritaria ir Finansų ministerija, bet ji siūlo PVM ribą didinti tik iki 150 tūkstančių litų. „Toks yra ministerijos atsakymas į mūsų pasiūlymą ministrei I.Šimonytei. Tai geras ženklas. Vis dėlto Seime sieksime, kad PVM riba būtų padidinta daugiau – iki 250 tūkstančių litų“, – teigia E.Jonyla.

Nuotr.
Socialdemokratas E.Jonyla Seimui pateikė įstatymo pataisą, kad verslo liudijimai ir kitais metais nebrangtų, būtų taikomas mažesnis pajamų mokestis.

Mieli Raseinių rajono gyventojai,
Vyriausybė svarsto galimybę siaurinti veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Teigiama, kad verslo liudijimai turėtų būti naudojami tik tuomet, kai klientas yra galutinis vartotojas, bet kokie didmeniniai santykiai su verslo liudijimais neturėtų būti leidžiami.
Siūloma ne tik atsisakyti dalies veiklų, bet ir griežtinti apskaitos reikalavimus, numatant prievolę visada klientui pateikti pirkimo dokumentą, jei verslo liudijimo turėtojas dirba nuolatinėje vietoje. Siūloma atsisakyti verslo liudijimų profesinėms veikloms, daliai statybinių darbų, baldų gamybai, patalpų nuomai, kaimo turizmo ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, paliekant tik smulkią namudinę veiklą, pavyzdžiui, drabužių siuvimą, namų ūkio reikmenų taisymą, kapinių priežiūrą, šunų kirpimą, knygų įrišimą.
Vyriausybės atstovai, verslo, smulkiųjų verslininkų organizacijos pateikia savo argumentus, kodėl reikia arba nereikia siaurinti veiklų sąrašą pagal verslo liudijimus.
Kokia Jūsų, Raseinių rajono gyventojų, nuomonė? Kviečiu raseiniškius pareikšti savo poziciją, išdėstyti savo argumentus už ir prieš raštu arba ateiti į mano priimamąjį.

Pagarbiai
Edmundas JONYLA

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt
www.jonyla.lt

Kad nebrangtų verslo liudijimai
Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys Edmundo Jonylos ir grupės parlamentarų iniciatyva Seimas svarstys įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos.
Jau šiemet pajamų mokestis už verslo liudijimą buvo sumažintas 12 kartų: praėjusiais metais pajamų mokestis už visus metus buvo 1440 litų, šiemet – 120 litų. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad šis sprendimas galioja tik šiemet, nuo 2012 pradžios verslo liudijimai vėl brangtų.
Socialdemokratas E.Jonyla Seimui pateikė įstatymo pataisą, kad verslo liudijimai ir kitais metais nebrangtų, būtų taikomas mažesnis pajamų mokestis. „Esu įsitikinęs, kad būtina ir kitais metais už verslo liudijimą taikyti mažesnį pajamų mokestį. Smulkiesiems verslininkams tai būtų nemenka parama“, – teigia E.Jonyla.

Seimas ir ministerija išgirdo siūlymą didinti PVM ribą
Socialdemokratas E. Jonyla, kartu su grupe kolegų, pateikė Seimui įstatymo pataisą, kuri leistų padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Tokia – didesnė – suma, nuo kurios būtų mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), teigiamai atsilieptų smulkiųjų verslininkų veiklai, išspręstų nemenką dalį smulkiųjų verslininkų problemų, sumažintų šešėlinę ekonomiką.
Seimas po pateikimo jau pritarė parengtoms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms. Tai reiškia, kad Seimas dar šiemet, jei bus priimtas teigiamas sprendimas, gali padidinti pridėtinės vertės mokesčio ribą. Būtent tokio sprendimo iš Seimo reikalauja smulkieji verslininkai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad verslininkai privalo mokėti į biudžetą PVM mokestį, jei bendra atlygio suma už patiektas prekes arba suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 tūkstančių litų. Tokia PVM riba nustatyta dar 1998-aisiais.
Šiemet į E.Jonylą kreipėsi grupė rajono smulkiųjų verslininkų, kurie pasiūlė didinti PVM ribą.
E.Jonyla įsitikinęs, kad smulkiųjų verslininkų siūlymas teisėtas ir logiškas: per vienuolika metų prekių bei paslaugų kainos kilo keliskart, todėl neteisinga versti verslininkus mokėti PVM, viršijus 100 tūkstančių litų ribą. „Be to, būtent palyginti žema PVM riba daro nemenką įtaką šešėlinės ekonomikos plėtrai, verslininkai tiesiog verčiami slėpti savo pajamas“, – įsitikinęs E.Jonyla.
E.Jonylos siūlymui iš esmės pritaria ir Finansų ministerija, bet ji siūlo PVM ribą didinti tik iki 150 tūkstančių litų. „Toks yra ministerijos atsakymas į mūsų pasiūlymą ministrei I.Šimonytei. Tai geras ženklas. Vis dėlto Seime sieksime, kad PVM riba būtų padidinta daugiau – iki 250 tūkstančių litų“, – teigia E.Jonyla.

Nuotr.
Socialdemokratas E.Jonyla Seimui pateikė įstatymo pataisą, kad verslo liudijimai ir kitais metais nebrangtų, būtų taikomas mažesnis pajamų mokestis.