Edmundas Jonyla

Prieš šventes – jaunųjų socialdemokratų dovanos vaikams

Diana — Wed, 18 Apr 2012 09:59:43 +0000

Prieš šv. Velykas jaunieji Raseinių rajono socialdemokratai aplankė Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ ir Vaikų globos namų auklėtinius bei įteikė jiems dovanų.
Kartu su jaunaisiais socialdemokratais vaikus aplankė ir Seimo narys Edmundas Jonyla bei rajono Savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Mikolaitis.
Raseinių vaikų globos namuose švęsti Velykų buvo likę apie 30 vaikų. Tik 2 vaikučius švenčių švęsti buvo paėmusios močiutės iš lopšelio-darželio „Liepaitės“, kur 12 vaikučių gyvena nuolat. Vaikų globos namuose mes visi stebėjomės gražia velykine paroda ir nuostabiais paveikslais. Paveikslai išsiuvinėti pačių vaikų, net ir berniukų.
Kiekvienam vaikui buvo įteiktas maišelis su saldainiais ir velykinis margutis, o jaunieji socialdemokratai lopšelio-darželio mažiesiems padovanojo ir po savo žaisliuką.
„Džiaugiuosi, kad mūsų skyriaus jaunimas panoro aplankyti likimo nuskriaustus vaikučius ir taip praturtinti jų kasdienybę. Šiems vaikams dėmesio niekada nebus per daug“, – aplankęs vaikus teigė Edmundas Jonyla.
Socialdemokratai G.Mikolaitis ir E. Jonyla su aplankytų vaikų ugdymo įstaigų direktorėmis aptarė problemas ir pasidžiaugė gražiomis patalpomis.

Lietuvos socialdemokratų Raseinių rajono skyriaus būstinėje entuziastingai rengtasi akcijai, pakuotos dovanėles.

Mažiesiems – ir saldainiai, ir margučiai, ir dovanos.

Seimo narys Edmundas Jonyla negalėjo atsistebėti Vaikų globos namų auklėtinių rankdarbiais. (vaik namai 3)

Raseinių vaikų globos namuose švęsti Velykų buvo likę apie 30 vaikų.

svente raseiniuose

Ilgas kelias iki elektros lemputės

Diana — Wed, 18 Apr 2012 09:52:37 +0000

Šiemet Domicelės Danutės Simonavičienės, gyvenančios Ariogalos seniūnijos Verėduvos kaime, pagaliau sušvis elektros lemputės – sodyba bus elektrifikuota. Taip bent jau ir verėduviškei, ir Seimo nariui socialdemokratui Edmundui Jonylai pažadėjo energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas, apie tai informavęs kovo pabaigoje.
Galima sakyti, kad tokia gera žinia baigėsi kelerius metus trukusi istorija, kad pagaliau būtų priimtas palankus D.D. Simonavičienei sprendimas.
Dar 2009-ųjų pradžioje D.D. Simonavičienė, matydama, kad vienai savo tikslą pasiekti bus neįmanoma, kreipėsi pagalbos į raseiniškių išrinktą Seimo narį Edmundą Jonylą.
E.Jonyla ėmėsi padėti verėduviškei. Reikalai, nors ir sunkiai, pajudėjo iš mirties taško. Pirmiausia buvo būtina pasiekti, kad būtų parengtas sodybos prijungimo prie elektros tinklų projektas. 2009-ųjų pabaigoje D.D. Simonavičienė dėl projekto finansavimo pasirašė sutartį su Energetikos ministerija, Energetikos agentūra, akcine bendrove „VST“.
Lėšos projektui parengti buvo skirtos, projektas parengtas. Ir tuomet vėl visi reikalai užstrigo.
„Situacija buvo absurdiška. Vyriausybė skyrė lėšų projektui parengti, o jam įgyvendinti lėšų neskyrė. Kam tada tas projektas išvis reikalingas? Nuolat rūpinausi, kad D.D. Simonavičienės sodyba būtų elektrifikuota, tačiau susidūrėm su biurokratijos mašina. Niekas nesakė, kad lėšų neskirs. Priešingai, tvirtino, kad jei ne šiandien, tai rytoj – tikrai. Ne kartą ir ne du teko kalbėtis su aukštas pareigas užimančiais tarnautojais, pareigūnais, net su energetikos ministru. Pagaliau pavyko pasiekti, kad reikalai dėl sodybos elektrifikavimo vėl pajudėtų“, – teigia Edmundas Jonyla.
Besirūpindamas D.D. Simonavičienės sodybos elektrifikavimu, E.Jonyla padėjo ir dar 40 Lietuvos gyventojų, atsidūrusių tokioje pat situacijoje, kaip verėduviškė.
„Tiems žmonėms taip pat pavyko padėti, nes visų reikalai buvo sprendžiami (arba nesprendžiami) kaip vienos grupės gyventojų, norinčių naudotis daugeliui įprastais elektros energijos teikiamais privalumais. Apskritai ši istorija dar kartą patvirtino liūdną faktą, kad trūksta valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės. Kuo didesnė biurokratija, tuo mažesnė asmeninė valstybės tarnautojų atsakomybė“, – įsitikinęs Edmundas Jonyla.

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt
www.jonyla.lt

Peticija dėl išmokų Lietuvos ūkininkams padidinimo

Diana — Wed, 18 Apr 2012 09:51:43 +0000

Kovo 30 dieną Europos Parlamentui įteikta peticija „Dėl ES išmokų Lietuvos ūkiams padidinimo ir paramos suvienodinimo“, kurią pasirašė ir Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla. Peticiją pasirašė 11 tūkstančių Lietuvos piliečių ir 45 Seimo nariai.
Peticiją priėmęs Europos Parlamento pirmininko administracijos vadovas Markus Winkler pareiškė, kad tiek tūkstančių piliečių parašų tokiai mažai šaliai kaip Lietuva yra labai daug, o politinio svorio jiems prideda ir Seimo narių parašai. Taip pat pareikšta, kad peticija pateikta pačiu laiku, prieš pradedant svarstyti 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės programos projektą, ir taps tvirtu argumentu atsižvelgiant į Lietuvos interesus.
„Visada ryžtingai ir atvirai reiškiau savo poziciją dėl Lietuvos ūkininkų lygiateisiškumo Europos Sąjungoje, dėl išmokų padidinimo. Juk veikiame vienoje ekonominėje erdvėje. Kodėl tada Lietuvos ūkininkams mokamos mažesnės išmokos? Visomis įmanomomis priemonėmis būtina ginti Lietuvos ir jų žmonių pozicijas, o strategines žemės ūkio problemas spręsti ir skubiai, ir ryžtingai“, – teigia Edmundas Jonyla.

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt
www.jonyla.lt

Sodų bendrijoms išsaugota lengvata išsipirkti valstybinę žemę

Diana — Wed, 18 Apr 2012 09:49:12 +0000

Seimo nario socialdemokrato Edmundo Jonylos, siūlymu Seimas paliko galioti lengvatą sodų bendrijoms, kurios dar neišsipirko valstybinės bendrojo naudojimo žemės sklypų. Vyriausybės siūlymu, tokią lengvatą ketinta naikinti nuo šių metų birželio 1 dienos: sodų bendrijoms, taip pat ir garažų bendrijoms, už išperkamą valstybinę žemę būtų tekę mokėti ne mažesnę nei rinkos kainą.
Kovo 15 dieną Seimas pritarė socialdemokratų pasiūlytai Žemės reformos įstatymo pataisai, kuri numato, kad lengvata išsiperkant valstybinius žemės sklypus namų valdų, mėgėjų sodų bendrijoms, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms, individualiems garažams galios iki 2015 metų sausio 1 dienos.
Toks pereinamasis laikotarpis, kol galios lengvata, įstatymo pataisą pasiūliusių socialdemokratų E.Jonylos teigimu, yra kur kas teisingesnis nei versti sodininkus jau šiemet mokėti už valstybinę žemę rinkos kainą. Juolab kad sodų bendrijos buvo steigiamos ten, kur nebuvo įmanoma jokia žemės ūkio veikla ir tik sodininkų pastangomis, lėšomis šios teritorijos virto žaliuojančiais sodais, tinkančiais ir gyventi, ir ilsėtis.
Vyriausybė taip pat pateikė siūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimui, pagal kurį mėgėjų sodų teritorijoje, esantys vidaus keliai, atlikus jų kadastrinius matavimus, būtų perduodami ir tvarkomi savivaldybės administracijos arba sodininkų bendrijos, jei bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsipirktų. Kadangi kadastriniai matavimai susiję su didelėmis išlaidomis, Seimo nariai E.Jonyla pateikė siūlymą, jog vidaus keliai savivaldybėms ar sodininkų bendrijoms būtų perduoti esamos būklės.

Siūloma padidinti išmokas šeimose globojamiems vaikams

Seimo narys Edmundas Jonyla, pateikė išmokų vaikams įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti išmoką vaikui, kuriam nustatyta globa šeimoje.

Socialdemokratų teigimu, jau kelerius metus globojamiems šeimoje vaikams išmokos nesikeičia ir yra 520 Lt. per mėnesį. Siekdami, kad kuo daugiau likimo nuskriaustų ir tėvų globos netekusių vaikų patektų į šeimas, socialdemokratai siūlo padidinti šią išmoką iki 780 litų per mėnesį.

Vaikus globojančios šeimos jau seniai skundžiasi, kad gaunamų lėšų per mėnesį vaiko, ypač vyresnio amžiaus, išlaidoms padengti nepakanka. Manoma, kad priėmus šį įstatymą ir padidinus išmokas, padidėtų globojamų vaikų skaičius šeimose. Socialdemokratų nuomone, pagerėjus šalies ekonominei situacijai, globojamam (rūpinamam) vaikui šeimoje išmoką reikėtų padidinti iki šeimynose mokamo dydžio – 1040 Lt. per mėnesį. Mažesnę išmoką šiuo metu gauna per 7 tūkst. globojamų (rūpinamų) vaikų

PADĖKA

Diana — Mon, 12 Mar 2012 06:24:49 +0000

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai
Pirmininkui Ligitui Kernagiui,
Nariams Agnei Bilotaitei, Sauliui Bucevičiui, Rimantui Dagiui, Edmundui Jonylai,
Nagliui Puteikiui, Jurgiui Razmai, Aurelijai Stancikienei, Žilvinui Šilgaliui

Leiskite man savo šeimos, savo artimųjų ir bendraminčių vardu nuoširdžiai padėkoti Jums už atliktą revoliucinį darbą. Kodėl taip pompastiškai – revoliucinį? Paaiškinsiu.

Daugelį metų Seime buvo tik žaidžiami žaidimai tarp opozicijos ir esančių valdžioje. Seimo nariai barėsi, įžeidinėjo vienas kitą, sudarinėjo daugybę komisijų, kurios taip nieko ir nenuspręsdavo, nes joms rūpėjo ne Lietuva, jos žmonės, o tik asmeniniai ir partiniai interesai, kaip nepaliesti įtakingųjų, turtingųjų, korumpuotųjų, juk tai vėliau gali atsisukti prieš juos pačius. Ir štai pirmą kartą, panašu pagrindinai jaunesniųjų politikų pastangomis ir jų drąsa, tiesiai šviesiai, nevyniojant kaip daugelis senesniųjų politikų į vatą, įvardytos negerovės ir potencialūs pavojai gręsiantys doresnės Lietuvos kūrimui. Sveikinu, žaviuosi.
Tie, kurie garsiai šaukia, kad Komisijos išvados niekinės, savo veiksmais paneigia patys save. Jei išvados niekinės, tai ko taip šaukiat, nervinatės ir putojat? Gražu buvo stebėti, kaip televizijos laidoje putojantį profesorių Kūrį savo ramiais ir pamatuotais argumentais daužė Gerbiami Bilotaitė, Razma, dar ir Medalinskas. Kūris karščiuojasi, piktinasi, kad ne viskas pagal teisę, kad Komisijai nepriklausė kai kurie klausimai, kad paskelbtas karas teisėsaugai, Prezidentūrai. Bet patyręs teisininkas niršta dėl formalių dalykų, panašu pagrindinai dėl to, kad visuomenėje drįstama abejoti jų teisėjų klano sąžiningumu ir visiškai nekalba apie reikalo esmę. O kas svarbiausia Lietuvos žmonėms? Lietuvos žmonėms svarbiausia, kad bujoja korupcija, egzistuoja neliečiamųjų kasta, klestėjo ištisi korumpuotų klanai energetikos, Gariūnų, netgi teismų, žmogus niekur negali rasti teisingumo, netgi ten, kur turėtų – teismuose. Esant tokiai nepakenčiamai padėčiai, visos besikeičiančių vyriausybių pastangos būdavo bevaisės, pagrindinai dėl to, kad teisėsaugos organai buvo bedančiai, įtakojami tų pačių korumpuotų struktūrų, bijojo paliesti nors kiek įtakingesnius. Visa kova, vaizdžiai tariant, apsiribodavo vištvagiais. Jei atsirasdavo vienas kitas doresnis ir drąsesnis pareigūnas, su juo kaip mat būdavo susidorojama (Pociūnas pabandė ištirti pavojingus Lietuvos saugumui energetikos korupcinius ryšius, Betingis užlietė Lietuvos Rytą, Junokas ir t. t.).
Todėl Jūsų sprendimai ne karas, o priešingai, pagalba norinčioms dorai atlikti savo darbą struktūroms.
Vyriausybė kovą su korupcija, su šešėline ekonomika paskelbė savo prioritetu. Seniai laikas nutraukti eilinių Lietuvos žmonių apvaginėjimą. Premjeras sako, kad naujieji FNTT vadovai drąsiai ėmėsi sudėtingų bylų ir jau nemažai padarė. Bet štai užlietė Gariūnų širšių lizdą, gal partijas ir žaibiškai su jais susidorojama. Ir ne kieno kito, o įtariamo ryšiais su nusikalstamu pasauliu Palaičio rankomis. Kodėl tai iškarto pakvimpa neskaniai? Ogi todėl, kad Palaitis, žinodamas, Premjeras vertina minėtus pareigūnus už jų darbus, netgi įtardamas, kad jie galėjo nutekinti informaciją, logiškai turėtų imti aiškintis, kodėl geri darbuotojai, daug metų dirbę Lietuvos naudai, taip pasielgė, ar dėl neapdairumo, neatsargumo, ar norėdami pasipelnyti ir žinoma turėjo tuojau pat bėgti pas Premjerą su šia nerimastinga žinia ir tartis ką reikėtų daryti. O jis ne tik pasielgė visiškai netinkamai, bet ir ignoruoja Premjerą, kuriam tiesiogiai pavaldus ir su kuriuo turėtų spręsti visus klausimus, o jei su Premjeru nesutinka – trauktis. Kito doro kelio nėra. Todėl ir sklinda nuo Palaičio toks negeras kvapas.
Todėl aišku, kad Jūsų darbo kvintescencija ir buvo neleisti eilinį kartą skubotai susidoroti su išdrįsusiais giliau kasinėti pareigūnais visko iki galo neišsiaiškinus. Kitaip Lietuva vėl ilgiems metams būtų pasmerkta likti korumpuotų stuktūrų įtakoje. Tai ir yra esmė, o ne tai, kaip karščiuojasi Kūris, kad Komisija kažko neturėjo klausti ar kažko daryti. Normaliam žmogui turi būti aišku, kad tegul Komisija padaro visiškai jai nepriklausantį darbą, bet jei jis naudingas Lietuvos žmonėms, tai šlovė jai ir dėkingumas.

Labai norėtųsi tikėti, kad Jūsų padarytas Didysis proveržis turėtų tęsinius. Antikorupcijos komisijos jau seniai laukia kalno dydžio Lietuvos problema panaikinti teismų neteisingumą, suteikti Lietuvos žmonėms viltį be kyšių ir protekcijų rasti teisingumą. Sunku pervertinti to svarbą, tai ne tik kardinaliai pakeistų žmonių požiūrį į teismus ir teisingumą, bet ir įkvėptų daug daugiau optimizmo, pagarbos ir meilės savo Tėvynei. Todėl kibkite į darbą Mielieji. Pasitelkite daugiau jaunimo.

Noriu šiuo klausimu pateikti Jums porą savo pastebėjimų, gal kartais jie bus Jums kažkiek naudingi.

Pasikartosiu. Kūris piktinasi, kad teigiama jog daugelis teisėjų yra negarbingi. Teko susidurti ūkinėse bylose, kuomet vyko turto užvaldymo procesas. Plaukai pašišiaušė. Ruošiantis ginti bandomą užgrobti turtą, vienas žinomas advokatas pasakė kiek reikėtų duoti ir dar, kad tarp civilinių bylų teisėjų tame teisme yra tik vienas durnius, kuris neima. Kai teisėjai buvo įrodytos kitos pusės neteisėtos pretenzijos tos pačios pusės dokumentais ir jau buvo viskas aišku, po pertraukos teisėja užsikirsdama skaitė ne savo pačios, o priešingos pusės žinomo advokato surašytą teisėjai sunkiai įkertamą nutartį, pamenu mus ne vieną vos neištiko infarktas. Negalėjom patikėti tokia pasibaisėtina klastote.

Atkreipkite dėmesį į visai neseną manau labai reikšmingą faktą. Vienas iš nušalinamų Kauno teisėjų už teisėjo vardo pažeminimą ištarė labai reikšmingus žodžius. Jis sako: „Aš nekorumpuotas, paklauskite kolegų, jie žino“. Gryna tiesa. Visi kolegos puikiai žino kas iš jų ima kyšius, advokatai taip pat, nes jie nešioja teisėjams kyšius, bet kodėl tada teisėjų klanas, piktnaudžiaudamas savo neliečiamybe, negalimumu abejoti jų sprendimais, patys nesiima jokių žygių išrauti šią blogybę ir, vietoj piktinęsi tuo, kad jų nemyli, atkurtų savo cecho gerą vardą. Godumas, visa naikinantis godumas. Aukščiausias teismas, vietoj to, kad operatyviai ir ryžtingai spręstų šią problemą, išteisina kyšininką prokurorą!? Kas gali būti labiau ciniška? Siūlau inicijuoti civilinio kodekso pakeitimus, kuriais visiems Lietuvos pareigūnams, kurie pagal pareigas privalo kovoti su korupcija, nusižengus būtų taikoma dviguba atsakomybė ir bausmė, lyginant su paprastais tarnautojais.

Linkiu nesustoti ir sėkmės, Lietuvos žmonės bus Jums dėkingi.
Pagarbiai, Techn. dr. Almantas Laužadis 2012-03-11

Vilnius

EDMUNDO JONYLOS PRIIMAMASIS

Diana — Thu, 03 Nov 2011 09:11:23 +0000

Ir Raseinių rajono, ir visos Lietuvos ūkininkai suka galvas, ką daryti su šienainio gamybai naudojama plėvele: aplinkos apsaugos departamentai išsiuntinėjo žemdirbiams prašymus pateikti informaciją apie naudojamos plėvelės kiekius bei reikalavimus sumokėti pakuotės tvarkymo mokestį net nuo 2005-ųjų. Pagrasinta, kad, nesumokėjus mokesčio, bus skaičiuojami delspinigiai.
Ūkininkai pagalbos kreipėsi į Seimo narį Edmundą JONYLĄ.

Kaip vertinate situaciją? Ar galima ją pakeisti?
Padarysiu viską, kad ji pasikeistų. Esu tikras, kad žemdirbiai pagrįstai piktinasi: kaip iš dangaus nukrito dar vienas mokestis. Problema išties nėra tokia menka: spalio 11 dienos Seimo posėdyje bandžiau įtikinti Seimo narius neskubėti balsuoti už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimus, kuriuose visiškai neatsižvelgiama į žemdirbių veiklą. Deja, kol kas Seimo dauguma neišgirdo žemdirbių balso. Įstatymo pakeitimai nebuvo derinti nei su Žemės ūkio ministerija, nei su žemdirbiais.
Ką numato įstatymas?
Aplinkos ministerija įstatymą interpretuoja savaip, priešingai nei žemdirbiai. Iš žemdirbių reikalaujama mokėti beveik po 2 litus už kiekvieną kilogramą šienainio gamybai panaudotos plėvelės. Tai absurdas. Įstatyme teigiama, kad pakuotė yra gaminys, skirtas daiktams, produktams pakuoti, apsaugoti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. O juk žemdirbiai šienainį patys gamina ir patys naudoja, į rinką supakuotas šienainis nepatenka. Koks dar mokestis?
Ar galima tikėtis pasikeitimų?
Taip. Rengiamos naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisos. Šiame procese aktyviai dalyvausiu ir ginsiu žemdirbius. Naujose įstatymo pataisose numatoma, kad gamintojams ir tiekėjams, kurių pakuotės per metus sudarys iki 0,5 tonos, pakuočių tvarkymo mokesčio mokėti nereikės. Taigi dauguma žemdirbių patektų į šią kategoriją – palengvėtų ūkio valdymas, būtų paprastesnė apskaita, svarbiausia, nereikėtų mokėti dar vieno mokesčio.
„Žemdirbiai pagrįstai piktinasi nauju mokesčiu. Esu įsitikinęs, kad situaciją, nors ir nebus lengva, pavyks pakeisti“, – teigia Edmundas Jonyla.

EDMUNDO JONYLOS PRIIMAMASIS

Diana — Thu, 03 Nov 2011 09:07:26 +0000

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, pateikė Seimui įstatymo pataisą, kuri leistų padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Tokia – didesnė – suma, nuo kurios būtų mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), teigiamai atsilieptų smulkiųjų verslininkų veiklai, išspręstų nemenką dalį smulkiųjų verslininkų problemų, sumažintų šešėlinę ekonomiką.
Seimas po pateikimo jau pritarė parengtoms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms. Tai reiškia, kad Seimas dar šiemet, jei bus priimtas teigiamas sprendimas, gali padidinti pridėtinės vertės mokesčio ribą. Būtent tokio sprendimo iš Seimo reikalauja smulkieji verslininkai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad verslininkai privalo mokėti į biudžetą PVM mokestį, jei bendra atlygio suma už patiektas prekes arba suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 tūkstančių litų. Tokia PVM riba nustatyta dar 1998-aisiais.
Šiemet į E.Jonylą kreipėsi grupė rajono smulkiųjų verslininkų, kurie pasiūlė didinti PVM ribą.
E.Jonyla įsitikinęs, kad smulkiųjų verslininkų siūlymas teisėtas ir logiškas: per vienuolika metų prekių bei paslaugų kainos kilo keliskart, todėl neteisinga versti verslininkus mokėti PVM, viršijus 100 tūkstančių litų ribą. „Be to, būtent palyginti žema PVM riba daro nemenką įtaką šešėlinės ekonomikos plėtrai, verslininkai tiesiog verčiami slėpti savo pajamas“, – įsitikinęs E.Jonyla.
E.Jonylos siūlymui iš esmės pritaria ir Finansų ministerija, bet ji siūlo PVM ribą didinti tik iki 150 tūkstančių litų. „Toks yra ministerijos atsakymas į mūsų pasiūlymą ministrei I.Šimonytei. Tai geras ženklas. Vis dėlto Seime sieksime, kad PVM riba būtų padidinta daugiau – iki 250 tūkstančių litų“, – teigia E.Jonyla.
E.Jonyla, gindamas smulkiųjų verslininkų interesus, siekia, kad PVM riba būtų padidinta iki 250 tūkstančių litų bent jau nuo kitų metų pradžios.

EDMUNDO JONYLOS PRIIMAMASIS

Diana — Thu, 03 Nov 2011 09:05:46 +0000

Vasarą į mane kreipėsi grupė raseiniškių ir prašė išsiaiškinti, ar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl pažeidimų bendrovėje „Raseinių autobusų parkas“, priklausančios Raseinių rajono savivaldybei. Sunerimę gyventojai teigė, kad juos pasiekusi informacija, jog tyrimas nutrauktas.
Raseiniškių prašymu domėjausi įvykiais dėl galimų pažeidimų bendrovėje „Raseinių autobusų parkas“. Manau, kad šią informaciją būtina paskelbti visiems raseiniškiams.
Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo UAB „Raseinių autobusų parkas“.
1. 2011 m. kovo 30 dieną Raseinių rajono policijos komisariatas nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“.
2. 2011 m. birželio 23 dieną grupė Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių, tarp jų ir socialdemokratai, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“.
3. Generalinė prokuratūra persiuntė Tarybos narių raštą Raseinių rajono apylinkės prokuratūrai.
4. 2011 m. liepos 25 dieną Raseinių rajono apylinkės prokuratūra nutarė panaikinti Raseinių rajono policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“. Nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas).
Esu įsitikinęs, kad prokurorai objektyviai ir kruopščiai ištirs galimus pažeidimus UAB „Raseinių autobusų parkas“, o atsakingi asmenys – bendrovės ir Savivaldybės darbuotojai – sulauks pelnytos atsakomybės už savo veiksmus.

Vyriausybės paskolos „Sodrai“ –

Diana — Thu, 03 Nov 2011 09:04:01 +0000

Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši, suteikdama „Sodrai“ paskolas, nereikalautų palūkanų.
Šiuo metu, jau kelintus metus iš eilės, Vyriausybė teikia paskolas „Sodrai“ su palūkanomis.
„Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atstatyti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija. Esame įsitikinę, kad Vyriausybė, teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis, dar kartą apiplėšia pensininkus. Už viską, taip pat ir palūkanas Vyriausybei, anksčiau ar vėliau sumokės pensininkai“, – teigia socialdemokratai E. Jonyla ir E. Žakaris.
Rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje svarstyta dėl eilinės 720 milijonų litų paskolos „Sodrai“ už 4,401 procento palūkanas.
„Gelbėti „Sodrą“ reikia ir būtina, bet Vyriausybė turi skolinti „Sodrai“ lėšas be palūkanų. Negalima viena ranka duoti, o kita – atimti. „Sodra“ nekuria darbo vietų, nėra verslo įmonė, galų gale Vyriausybė atsakinga, kad „Sodroje“ mažėja lėšų“, – teigia E. Jonyla ir E. Žakaris.
Iš finansinės duobės gelbėjamai “Sodrai” paskolas teikia Vyriausybė ir komerciniai bankai. Iki šių metų liepos 1 dienos iš Vyriausybės „Sodra“ buvo pasiskolinusi 5,56 milijardo litų, iš komercinių bankų – 1,177 milijardo litų. Šių metų pradžioje paskoloms aptarnauti “Sodra” buvo numačiusi skirti 499,3 milijono litų.

Socialinės garantijos turi būti vienodos slaugantiems ir prižiūrintiems neįgaliuosius

Diana — Thu, 03 Nov 2011 09:01:26 +0000

Seimas priėmė svarstyti Seimo nario socialdemokrato Edmundo Jonylos parengtą ir kartu su kolegomis socialdemokratais Edvardu Žakariu bei Valerijumi Simulik pateiktą įstatymo pataisą, kuri suvienodintų bei padidintų socialines garantijas asmenims, globojantiems ir slaugantiems neįgaliuosius.
Dabar galiojantys teisės aktai, tarp jų ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas, numato, kad slaugantiems neįgaliuosius socialinio draudimo stažas yra skaičiuojamas, o prižiūrintiems – ne.
„Įstatymo pataisą teikti ir paskatino tai, kad teisiniu požiūriu nelygiaverčiai vertinamas sunkios negalios asmenims nuolatinę priežiūrą (pagalbą) ir nuolatinę slaugą atliekančiųjų darbas. Pavyzdžiui, labiausiai nuskriaustos yra šeimos, auginančios sunkios negalios vaikus, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Vienam iš tėvų (globėjų), nuolatos besirūpinančiam bejėgiu vaiku, nėra suteikiamos jokios socialinės garantijos, nors jis atlieka nuolatinį darbą su pilna atsakomybe 24 valandas per parą, be išeiginių ir atostogų. Tokią priežiūrą atliekantys asmenys patys praranda galimybę dirbti savarankiškai, priversti atsisakyti asmeninės karjeros“, – teigia Seimo narys socialdemokratas E.Jonyla.
E.Jonylos teigimu, įstatymo pataisa galėtų pasinaudoti apie tūkstantis šalies piliečių, ir valstybei tokia įstatymo pataisa daug nekainuotų. Prižiūrintieji neįgaliuosius pinigų į rankas negautų, bet jiems būtų skaičiuojamas socialinio draudimo stažas.
Įstatymo pataisa taip pat siūloma asmenims, nuolatos prižiūrėjusiems ar slaugiusiems namuose sunkios negalios nuo vaikystės asmenį, laipsniškai mažinti senatvės pensijos bei būtinojo draudimo stažą. Pavyzdžiui, už 25 ir daugiau metų nuolatinės priežiūros ar slaugos siūloma senatvės pensijos amžių mažinti 15 metų (šiuo metu senatvės pensijos amžius moterims – 60 metų, vyrams – 62 metai ir 6 mėnesiai).