Raseiniškių išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla kartu su kolegomis pateikė Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kurios savivaldybių tarybose, taip pat ir Raseinių rajono, įteisintų daugiau viešumo, skaidrumo ir politikų atsakomybės.
Pateiktose Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma, kad visi kiekvieno savivaldybės tarybos nario balsavimai būtų skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje, kad tarybos komitetų posėdžių darbotvarkės būtų skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komitetų posėdžio pradžios, kad komitetų posėdžių metu būtų daromi garso įrašai ir jie saugomi informacinėse laikmenose.
„Ir pats pastebėjau, ir iš gyventojų sulaukiau nusiskundimų, kad įstatymas negarantuoja viešos savivaldybių tarybų, jų politikų veiklos. Priėmus įstatymo pataisas, gyventojai dar prieš savivaldybių komitetų posėdžius turės galimybę sužinoti svarstomus klausimus ir, teikdami pasiūlymus ir pastabas, galės įtakoti galutinių sprendimų priėmimą“, – teigia E. Jonyla.
Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių komitetų posėdžių darbotvarkės tvirtinamos komitetų posėdžiuose, o skelbiamos interneto tinklapyje artimiausią dieną po jų patvirtinimo. Tokiu būdu rinkėjai apie komitetų posėdžius sužino tik po to, kai jie būna įvykę, ir neturi galimybių teikti savo pasiūlymų ar pastabų.
„Privalomas visų kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatų paskelbimas padidins tarybų narių asmeninę atsakomybę, skatins rinkėjus domėtis savo išrinktų politikų veikla. Gyventojai turi teisę žinoti, kaip konkrečiai balsuoja kiekvienas iš Tarybos narių. Garso įrašai, daromi komitetų posėdžiuose, leistų patikrinti pateiktų raštu komiteto išvadų teisingumą, drausmintų posėdžio dalyvius“, – įsitikinęs E. Jonyla.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad tarybų narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybių interneto tinklalapiuose. Peržiūrėjus savivaldybių interneto tinklapius matyti, kad dėl įstatymo nekonkretumo dalis savivaldybių skelbia ne visus balsavimo rezultatus arba skelbia tik balsavimo rezultatų suvestines, nenurodant kiekvieno Tarybos nario asmeninio balsavimo.
Raseiniškių išrinktas Seimo narys E. Jonyla: „Gyventojai turi teisę žinoti, kaip konkrečiai balsuoja kiekvienas iš Tarybos narių“.

Raseinių rajono gyventojas raštu kreipėsi į Seimo narį Edmundą Jonyną ir klausė, ar Paliepių seniūnijos seniūnė Jūratė Garliauskienė nepažeidžia įstatymų, nes tuo pačiu metu yra ir UAB „Aplinkotvarka“ direktorė.
UAB „Aplinkotvarka“ įsteigta 2010 metų spalio 26 dieną, jos steigėja – J.Garliauskienė. Šių metų gegužės mėnesį bendrovės įstatinis kapitalas padidintas Baltarusijos piliečio D.Matusevich lėšomis – 200 tūkstančių litų, J.Garliauskienė jam perleido ir savo akcijas, bet liko bendrovės direktore, o 2011 metų rugpjūčio pradžioje pradėjo dirbti ir seniūne.
Bendrovė dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje, yra pateikusi prašymą 1,64 milijono litų paramai gauti. Prašymas patenkintas, parama kol kas negauta. Raseinių rajono gyventojas abejojo, ar Nacionalinė mokėjimo agentūra teisingai įvertino šios bendrovės veiklą skirdama jai Europos Sąjungos paramą.
Seimo narys E.Jonyla kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijai atlikti tyrimą dėl seniūnės J.Garliauskienės veikos atitikties teisės aktų nuostatoms. Apie tyrimo rezultatus bus informuota papildomai.

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija. Seimo narys Edmundas JONYLA informuoja Raseinių rajono gyventojus apie, jo manymu, svarbiausius pasikeitimus Švietimo įstatyme.

Kokios naujos nuostatos įtvirtintos pakeistame Švietimo įstatyme?
Pirmiausia, nuoširdžiai sveikinu Raseinių rajono moksleivius, jų tėvelius, mokytojus su artėjančiais Mokslo metais. Puikiai suprantu, kad naujasis mokymosi sezonas į šeimas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčius: kaip pasirengti mokyklai, kaip vaikams seksis mokytis, kas šiais metais laukia mokytojų. Vis dėlto tikiu, kad Mokslo metų pradžia – didelė šventė. Linkiu visiems neprarasti susikaupimo, žinių troškimo, kantrybės.
O Švietimo įstatymas patyrė, mano galva, svarbių pasikeitimų, suteiksiančių daugiau teisių mokyklų bendruomenėms, palengvinsiančių finansinę naštą moksleivių tėveliams.
Viena iš reikšmingiausių pataisų – mokyklos reorganizuojamos, likviduojamos tik su mokyklos bendruomenės sutikimu. Mokyklos steigėjas (pavyzdžiui, Savivaldybė) negalės tyliai, be bendruomenės nuomonės, neperspėjęs, uždaryti mokyklos. Jei mokyklos bendruomenė ir mokyklos steigėjas nerastų bendro sprendimo, mokyklos likimą spręstų Švietimo ir mokslo ministerija.
Seime vyko arši diskusija dėl nemokamų vadovėlių. Ar įstatyme išliko ši nuostata?
Išliko. Maža to, įstatyme pavyko įtvirtinti nuostatą, kad visiems, besimokantiems nuo pirmos iki dvyliktos klasės, vadovėliai bus nemokami. Būta ir kitų siūlymų, tarp jų ir ministerijos, kad nemokami vadovėliai būtų tik besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas – tik pirmų aštuntų klasių mokiniams. Pasiekėme, kad vadovėliai turi būti ir bus nemokami visiems moksleiviams.
O jei mokykla nenorės priimti šalia gyvenančių vaikų?
Nuo liepos 1 dienos Švietimo įstatymas garantuoja pirmumo teisę mokykloje mokytis tiems mokiniams, kurios teritorijoje jie gyvena ar yra deklaravę gyvenamąją vietą. Mokykla nebeturi teisės atsisakyti priimti į mokyklą tokių vaikų.
Lietuvoje neretai atsitikdavo, kai šalia mokyklos gyvenantys vaikai negalėdavo į ją patekti mokytis, iš mokykloms priskiriamų teritorijų ne visi norintieji mokytis vaikai pakliūdavo į tas mokyklas. Su tokiomis problemomis dažnai susidurdavo būsimų pirmokų, penktokų tėveliai. Tai nebuvo teisinga. Dabar iš mokyklai priskirtos teritorijos vaikai privalo būti priimami į mokyklą.
Jei dėl švietimo kiltų problemų, kviečiu mokytojus, tėvelius ateiti į mano Priimamąjį. Bandysime problemas spręsti kartu.
„Esu įsitikinęs, kad nauji Švietimo įstatymo pasikeitimai suteikia daugiau teisių mokyklų bendruomenėms, palengvina finansinę naštą moksleivių tėveliams, visą švietimo sistemą padaro teisingesnę“, – teigia Edmundas Jonyla.

Savivaldybių vadovai suka galvas, kaip įgyvendinti įstatymą – iš sodininkų bendrijų perimti bendro naudojimo kelius.
Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad nuo šių metų spalio 1 dienos sodininkų bendrijose esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės (išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka).
Taigi pagal įstatymą ir vidaus kelių kadastrinių matavimų darbus, ir teisinę registraciją turėtų apmokėti savivaldybės, nors tokios išlaidos savivaldybių biudžetuose nenumatytos. Ne viena savivaldybė, ieškodama išeities, siūlo sodininkų bendrijoms pasidalyti išlaidų našta. Sodininkų bendrijos su tokiais siūlymais nesutinka.
Pagalbos į Seimo narius kreipėsi ir sodininkų bendrijų, ir savivaldybių atstovai.
Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, įregistravo įstatymo pataisą, kuri sutrukdytų skriausti sodininkų bendrijas ir padėtų savivaldybėms išspręsti kilusią problemą.
E. Jonyla siūlo pačiai valstybei apmokėti už sodininkų bendrijų kelių perdavimo darbus.
„Valstybinės žemės valdytoja yra nacionalinė žemės tarnyba, tai yra valstybė, o ne sodininkų bendrijos ar savivaldybės. Manome, kad būtų teisinga, jei sodininkų bendrijose esančių vidaus kelių ir gatvių inventorizacijos bei teisinės registracijos išlaidos būtų dengiamos iš valstybės biudžeto“, – teigia E. Jonyla.

Edmundas Jonyla siūlo Seimui nedelsiant keisti įstatymą ir sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo darbus – kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją – apmokėti iš valstybės biudžeto.

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, pateikė Seimui svarstyti įstatymų projektus, kuriais siūloma palengvinti finansinę naštą sunkiausiai gyvenantiems piliečiams.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę žymiai pabrango elektros energija. Labiausiai tai pajuto mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tarp komunalinių mokesčių mokesčiai už elektros energiją užima antrą vietą, po šildymo.
E.Jonyla siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims. Kompensacijos už suvartotą elektros energiją būtų pradėtos teikti nuo kitų metų pradžios.
„Šiuo metu pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatas gali būti kompensuojama už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Elektros energijos šiame sąraše nėra. Manau, kad tai nėra teisinga. Siūlau įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių asmenų finansinę naštą“, – teigia E.Jonyla.
E.Jonyla įsitikinęs, kad būtina kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių gyventojų finansinę naštą.

Angelė MATUSEVIČIENĖ, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) Raseinių skyriaus pirmininkė:
Tai, ką dabar Vyriausybė planuoja daryti su verslo liudijimais – tik tąsa visų veiksmų, kuriuos konservatorių Vyriausybė atlieka prieš smulkųjį verslą nuo pat savo vadovavimo pradžios, nuo 2008-ųjų, kai Seime sulipdė valdančiąją koaliciją, kuri tik žino, kaip šou pravesti.
Tai, ką Vyriausybė daro su smulkiuoju verslu, ir yra tikras šou. Protu nesuvokiama, kaip konservatoriai elgiasi su smulkiuoju verslu. Elgiasi su mumis kaip diktatoriai, tarybiniais metodais.

Esu įsitikinusi, kad norima išnaikinti verslo liudijimus. Pakeisti smulkaus verslo veiklos formą, kad verslu ir užsiimti nebesinorės. Esu prieš verslo liudijimų naikinimą, prieš visą tą spektaklį.
Nesuvokia, kad verslo liudijimų turėtojai – smulkūs verslininkai. Turi rankas, patys išlaiko save, savo šeimą ir taip išgyvena. Absoliuti dauguma jokių turtų nesusikrovė, tik išgyvena.
Ir kasos aparatai, ir kvitukai kiekvienam pirkėjui – ką tas duoda? Ką duos? Išvarė ir varo iš turgaviečių prekeivius, o pirkėjus – iš Lietuvos. Tegul ateina, pasižiūri – nėra pirkėjų. Potencialūs pirkėjai – išvažiavę arba išvažiuoja. Ateina, nusiperka šlepetes, smulkmenų ir išvažiuoja. Ypač tai akivaizdu, kai atsidarė Vokietijos darbo rinka.
Lygiai tas pats su paslaugomis, kurias teikia smulkieji verslininkai. O dar – uždrausti statybininkų verslo liudijimus! Kur tie žmonės dings? Tai tik didžiųjų statybos įmonių, kitų stambiųjų įmonių noras paimti viską į vienas rankas.
Tai kas pakels tą ekonomiką?
Mūsų asociacija per dešimt metų nemažai pasiekė ir nieko tokio nepadarė, kad pakenktume valstybei, jos ekonomikai, finansams, valdymui.
Šiaip ar taip anksčiau, iki konservatorių valdymo, valdžia su mumis, smulkiaisiais, skaitydavosi. Dabar – visiškas nesiskaitymas. Mūsų asociacijos net neprileidžiama prie verslo liudijimų klausimo svarstymo. Šį klausimą Vyriausybė patikėjo Trišalei tarybai, susidedančiai iš Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių. Toje Trišalėje taryboje niekas mūsų, smulkiųjų, neužtars. Nėra kam užtarti.
Badavom prie Seimo. Niekas net neatėjo prie palapinės. Po to kreipėmės į Briuselį. Europos Komisijai buvo perduota mūsų medžiaga, skundas. Iš Europos Komisijos atėjo rekomendacijos, kad verslo liudijimų nenaikinti. O ką Vyriausybė? Bando apgauti patį Briuselį.
Mes mūšio lauke būtume išvis vieni, jei nepadėtų kai kurios politinės jėgos, kai kurie politikai, pavyzdžiui, mūsiškis Seimo narys E.Jonyla. Pritariame jam, kad reikia didinti PVM ribą nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Mūsų asociacija siūlė didinti dar daugiau – iki 345 tūkstančių. Bet ar Vyriausybė mus girdi?

Mieli Raseinių rajono gyventojai,
Rugsėjo mėnesį kreipiausi į visus pranešdamas, kad Vyriausybė svarsto galimybę siaurinti veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Vyriausybė siūlo ne tik atsisakyti verslo liudijimų profesinėms veikloms, daliai statybinių darbų, baldų gamybai, patalpų nuomai, kaimo turizmo ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms dalies veiklų, bet ir griežtinti apskaitos reikalavimus.
Taip pat informavau, kad kartu su grupe parlamentarų pateikiau Seimui svarstyti įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą padidintų nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Tokios pataisos teigiamai atsilieptų smulkiųjų verslininkų veiklai, išspręstų nemenką dalį smulkiųjų verslininkų problemų. Seimas pradėjo svarstyti visas šias įstatymų pataisas.
Kviečiau raseiniškius pareikšti savo poziciją dėl Vyriausybės ketinimų siaurinti veiklų sąrašą pagal verslo liudijimus. Aktyviausiai savo poziciją pareiškė smulkieji verslininkai. Jų nuomonė kategoriška: Vyriausybė privalo patraukti rankas nuo smulkaus verslo.
Dėkoju visiems, pareiškusiems savo nuomonę.

Pagarbiai
Edmundas JONYLA

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, įregistravo Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma uždrausti neatostogauti dvejus ir daugiau metų. Kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas siūloma mokėti ne daugiau kaip už dvejus darbo metus.
„Į viešumą vis dažniau kyla atvejai, kai darbuotojai, dažniausiai užimantys vadovaujančias pareigas, nesinaudoja atostogomis po 10 ir daugiau metų. Tokiais veiksmais daroma žala ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir valstybės ar savivaldybės biudžetui. O juk kasmetinės atostogos privalo būti suteikiamos darbuotojams pailsėti ir darbingumui susigrąžinti“, – teigia vienas iš Darbo kodekso pataisos autorių E.Jonyla.
Darbo kodekso pataisa parengta Šiaulių miesto savivaldybės siūlymu. Atvejų, kai savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai neatostogauja 10 ir daugiau metų, galima rasti ne tik Šiauliuose, bet ir daugumoje šalies savivaldybių.
Šiuo metu perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Priėmus Darbo kodekso pataisą, darbuotojai kiekvienais darbo metais privalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tai leis įgyvendinti pagrindinį atostogų tikslą – suteikti galimybę darbuotojams pailsėti ir susigrąžinti darbingumą.
“Taip pat siūlome keisti kompensacijų mokėjimą už nepanaudotas atostogas: kompensacijos išmokamos už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už dvejus darbo metus“, – teigia E.Jonyla.

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, įregistravo įstatymo pataisą, kuri užkirstų kelią kitais metais branginti vaistus.
Šiuo metu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokestis (PVM) kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms taikomas tik iki šių metų pabaigos. E.Jonyla siūlo lengvatinį 5 procentų tarifą taikyti ir kitais, 2012 metais.
Jei įstatymas nebūtų keičiamas, jau nuo kitų metų pradžios būtų taikomas 21 procento pridėtinės vertės mokestis (PVM) – kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės brangtų net 16 procentų.
Bus siekiama užkirsti kelią ir receptiniams vaistams branginti.
„Vaistai jau dabar labai brangūs, o juk daugumos šalies gyventojų gyvenimas negerėja. Vaistų kainų šuolis būtų dar vienas skaudus smūgis. Todėl ir siekiame, kad įstatymas būtų pakeistas – gyventojams būtų sudaryta galimybė ir kitais metais įsigyti vaistų mažesnėmis kainomis. Artimiausiu metu įregistruosime įstatymo pataisą, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų taikomas ir visiems receptiniams vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms“, – teigia E.Jonyla.

Edmundas Jonyla siūlo Seimui keisti įstatymą, kad kitais metais dėl padidėjusio mokesčio nebrangtų vaistai.

Raseinių rajono gyventojų išrinkto Seimo nario socialdemokrato Edmundo Jonylos ir grupės kolegų siūlymu, Seime bus svarstomos įstatymų pataisos, kurios kitais metais sutrukdytų dar vienam, papildomam šilumos kainų šuoliui. Be to, E.Jonyla siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Nedidinti mokesčio už šildymą
Šiuo metu už šilumą bei karštą vandenį gyventojai moka 9 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nuo 2012 metų pradžios, pradėjus taikyti 21 procento dydžio PVM, gyventojų išlaidos šildymui ir karštam vandeniui padidės 12 procentų.
„Akivaizdu, kad gyventojams tai būtų didelis smūgis. Siūlau pratęsti lengvatinio mokesčio galiojimą ir kitais metais nedidinti pridėtinės vertės mokesčio už šildymą“, – teigia E.Jonyla.
Taikant 21 procento dydžio PVM šilumos energijai, valstybės iždas per metus papildomai turėtų gauti apie 140 milijonų litų. „Tų milijonų nebus, nes didėjantis gyventojų nemokumas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų socialiai remtinų gyventojų būsto šildymo išlaidoms kompensuoti“, – įsitikinęs E.Jonyla.
Be mokesčio – balandį ir lapkritį
Šią vasarą Edmundas Jonyla ir grupė jo kolegų įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma taikyti didesnę PVM lengvatą gyvenamosioms patalpoms šildyti kiekvienais metais balandžio ir spalio mėnesiais. Šiais mėnesiais siūloma taikyti 0 proc. tarifą šildymui.
Priėmus įstatymo projektą, šildymo kaina pirmą ir paskutinį šildymo mėnesį sumažėtų bent 9 procentais.
„Šildymo sezonas Lietuvoje prasideda spalio ir baigiasi balandžio mėnesį. Sezono pradžios ir pabaigos konkrečią datą kiekviena savivaldybė nustato ir skelbia individualiai. Tačiau didelė dalis daugiabučių namų gyventojų, neturėdami finansinių galimybių mokėti už šildymą, savo sveikatos sąskaita stengiasi kuo vėliau pradėti ir anksčiau baigti šildymo sezoną. Neretai kyla konfliktų tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių daugiabučio gyventojų”, – teigia socialdemokratas E.Jonyla.
Sunkiausiai gyvenantiems – kompensacijos už elektros energiją
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę žymiai pabrango elektros energija. Labiausiai tai pajuto mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tarp komunalinių mokesčių mokesčiai už elektros energiją užima antrą vietą, po šildymo.
E.Jonyla siūlo kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šią nuostatą įtvirtinti įstatymu. Kompensacijos už suvartotą elektros energiją būtų pradėtos teikti nuo kitų metų pradžios.
„Šiuo metu pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatas gali būti kompensuojama už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Elektros energijos šiame sąraše nėra. Manau, kad tai nėra teisinga. Siūlau įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių asmenų finansinę naštą“, – teigia E.Jonyla.

E.Jonyla įsitikinęs, kad būtina kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių gyventojų finansinę naštą.