Ir Raseinių rajono, ir visos Lietuvos ūkininkai suka galvas, ką daryti su šienainio gamybai naudojama plėvele: aplinkos apsaugos departamentai išsiuntinėjo žemdirbiams prašymus pateikti informaciją apie naudojamos plėvelės kiekius bei reikalavimus sumokėti pakuotės tvarkymo mokestį net nuo 2005-ųjų. Pagrasinta, kad, nesumokėjus mokesčio, bus skaičiuojami delspinigiai.
Ūkininkai pagalbos kreipėsi į Seimo narį Edmundą JONYLĄ.

Kaip vertinate situaciją? Ar galima ją pakeisti?
Padarysiu viską, kad ji pasikeistų. Esu tikras, kad žemdirbiai pagrįstai piktinasi: kaip iš dangaus nukrito dar vienas mokestis. Problema išties nėra tokia menka: spalio 11 dienos Seimo posėdyje bandžiau įtikinti Seimo narius neskubėti balsuoti už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimus, kuriuose visiškai neatsižvelgiama į žemdirbių veiklą. Deja, kol kas Seimo dauguma neišgirdo žemdirbių balso. Įstatymo pakeitimai nebuvo derinti nei su Žemės ūkio ministerija, nei su žemdirbiais.
Ką numato įstatymas?
Aplinkos ministerija įstatymą interpretuoja savaip, priešingai nei žemdirbiai. Iš žemdirbių reikalaujama mokėti beveik po 2 litus už kiekvieną kilogramą šienainio gamybai panaudotos plėvelės. Tai absurdas. Įstatyme teigiama, kad pakuotė yra gaminys, skirtas daiktams, produktams pakuoti, apsaugoti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. O juk žemdirbiai šienainį patys gamina ir patys naudoja, į rinką supakuotas šienainis nepatenka. Koks dar mokestis?
Ar galima tikėtis pasikeitimų?
Taip. Rengiamos naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisos. Šiame procese aktyviai dalyvausiu ir ginsiu žemdirbius. Naujose įstatymo pataisose numatoma, kad gamintojams ir tiekėjams, kurių pakuotės per metus sudarys iki 0,5 tonos, pakuočių tvarkymo mokesčio mokėti nereikės. Taigi dauguma žemdirbių patektų į šią kategoriją – palengvėtų ūkio valdymas, būtų paprastesnė apskaita, svarbiausia, nereikėtų mokėti dar vieno mokesčio.
„Žemdirbiai pagrįstai piktinasi nauju mokesčiu. Esu įsitikinęs, kad situaciją, nors ir nebus lengva, pavyks pakeisti“, – teigia Edmundas Jonyla.

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, pateikė Seimui įstatymo pataisą, kuri leistų padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą nuo 100 tūkstančių iki 250 tūkstančių litų. Tokia – didesnė – suma, nuo kurios būtų mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), teigiamai atsilieptų smulkiųjų verslininkų veiklai, išspręstų nemenką dalį smulkiųjų verslininkų problemų, sumažintų šešėlinę ekonomiką.
Seimas po pateikimo jau pritarė parengtoms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms. Tai reiškia, kad Seimas dar šiemet, jei bus priimtas teigiamas sprendimas, gali padidinti pridėtinės vertės mokesčio ribą. Būtent tokio sprendimo iš Seimo reikalauja smulkieji verslininkai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad verslininkai privalo mokėti į biudžetą PVM mokestį, jei bendra atlygio suma už patiektas prekes arba suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 tūkstančių litų. Tokia PVM riba nustatyta dar 1998-aisiais.
Šiemet į E.Jonylą kreipėsi grupė rajono smulkiųjų verslininkų, kurie pasiūlė didinti PVM ribą.
E.Jonyla įsitikinęs, kad smulkiųjų verslininkų siūlymas teisėtas ir logiškas: per vienuolika metų prekių bei paslaugų kainos kilo keliskart, todėl neteisinga versti verslininkus mokėti PVM, viršijus 100 tūkstančių litų ribą. „Be to, būtent palyginti žema PVM riba daro nemenką įtaką šešėlinės ekonomikos plėtrai, verslininkai tiesiog verčiami slėpti savo pajamas“, – įsitikinęs E.Jonyla.
E.Jonylos siūlymui iš esmės pritaria ir Finansų ministerija, bet ji siūlo PVM ribą didinti tik iki 150 tūkstančių litų. „Toks yra ministerijos atsakymas į mūsų pasiūlymą ministrei I.Šimonytei. Tai geras ženklas. Vis dėlto Seime sieksime, kad PVM riba būtų padidinta daugiau – iki 250 tūkstančių litų“, – teigia E.Jonyla.
E.Jonyla, gindamas smulkiųjų verslininkų interesus, siekia, kad PVM riba būtų padidinta iki 250 tūkstančių litų bent jau nuo kitų metų pradžios.

Vasarą į mane kreipėsi grupė raseiniškių ir prašė išsiaiškinti, ar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl pažeidimų bendrovėje „Raseinių autobusų parkas“, priklausančios Raseinių rajono savivaldybei. Sunerimę gyventojai teigė, kad juos pasiekusi informacija, jog tyrimas nutrauktas.
Raseiniškių prašymu domėjausi įvykiais dėl galimų pažeidimų bendrovėje „Raseinių autobusų parkas“. Manau, kad šią informaciją būtina paskelbti visiems raseiniškiams.
Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo UAB „Raseinių autobusų parkas“.
1. 2011 m. kovo 30 dieną Raseinių rajono policijos komisariatas nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“.
2. 2011 m. birželio 23 dieną grupė Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių, tarp jų ir socialdemokratai, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“.
3. Generalinė prokuratūra persiuntė Tarybos narių raštą Raseinių rajono apylinkės prokuratūrai.
4. 2011 m. liepos 25 dieną Raseinių rajono apylinkės prokuratūra nutarė panaikinti Raseinių rajono policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“. Nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas).
Esu įsitikinęs, kad prokurorai objektyviai ir kruopščiai ištirs galimus pažeidimus UAB „Raseinių autobusų parkas“, o atsakingi asmenys – bendrovės ir Savivaldybės darbuotojai – sulauks pelnytos atsakomybės už savo veiksmus.

Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši, suteikdama „Sodrai“ paskolas, nereikalautų palūkanų.
Šiuo metu, jau kelintus metus iš eilės, Vyriausybė teikia paskolas „Sodrai“ su palūkanomis.
„Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atstatyti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija. Esame įsitikinę, kad Vyriausybė, teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis, dar kartą apiplėšia pensininkus. Už viską, taip pat ir palūkanas Vyriausybei, anksčiau ar vėliau sumokės pensininkai“, – teigia socialdemokratai E. Jonyla ir E. Žakaris.
Rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje svarstyta dėl eilinės 720 milijonų litų paskolos „Sodrai“ už 4,401 procento palūkanas.
„Gelbėti „Sodrą“ reikia ir būtina, bet Vyriausybė turi skolinti „Sodrai“ lėšas be palūkanų. Negalima viena ranka duoti, o kita – atimti. „Sodra“ nekuria darbo vietų, nėra verslo įmonė, galų gale Vyriausybė atsakinga, kad „Sodroje“ mažėja lėšų“, – teigia E. Jonyla ir E. Žakaris.
Iš finansinės duobės gelbėjamai “Sodrai” paskolas teikia Vyriausybė ir komerciniai bankai. Iki šių metų liepos 1 dienos iš Vyriausybės „Sodra“ buvo pasiskolinusi 5,56 milijardo litų, iš komercinių bankų – 1,177 milijardo litų. Šių metų pradžioje paskoloms aptarnauti “Sodra” buvo numačiusi skirti 499,3 milijono litų.

Seimas priėmė svarstyti Seimo nario socialdemokrato Edmundo Jonylos parengtą ir kartu su kolegomis socialdemokratais Edvardu Žakariu bei Valerijumi Simulik pateiktą įstatymo pataisą, kuri suvienodintų bei padidintų socialines garantijas asmenims, globojantiems ir slaugantiems neįgaliuosius.
Dabar galiojantys teisės aktai, tarp jų ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas, numato, kad slaugantiems neįgaliuosius socialinio draudimo stažas yra skaičiuojamas, o prižiūrintiems – ne.
„Įstatymo pataisą teikti ir paskatino tai, kad teisiniu požiūriu nelygiaverčiai vertinamas sunkios negalios asmenims nuolatinę priežiūrą (pagalbą) ir nuolatinę slaugą atliekančiųjų darbas. Pavyzdžiui, labiausiai nuskriaustos yra šeimos, auginančios sunkios negalios vaikus, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Vienam iš tėvų (globėjų), nuolatos besirūpinančiam bejėgiu vaiku, nėra suteikiamos jokios socialinės garantijos, nors jis atlieka nuolatinį darbą su pilna atsakomybe 24 valandas per parą, be išeiginių ir atostogų. Tokią priežiūrą atliekantys asmenys patys praranda galimybę dirbti savarankiškai, priversti atsisakyti asmeninės karjeros“, – teigia Seimo narys socialdemokratas E.Jonyla.
E.Jonylos teigimu, įstatymo pataisa galėtų pasinaudoti apie tūkstantis šalies piliečių, ir valstybei tokia įstatymo pataisa daug nekainuotų. Prižiūrintieji neįgaliuosius pinigų į rankas negautų, bet jiems būtų skaičiuojamas socialinio draudimo stažas.
Įstatymo pataisa taip pat siūloma asmenims, nuolatos prižiūrėjusiems ar slaugiusiems namuose sunkios negalios nuo vaikystės asmenį, laipsniškai mažinti senatvės pensijos bei būtinojo draudimo stažą. Pavyzdžiui, už 25 ir daugiau metų nuolatinės priežiūros ar slaugos siūloma senatvės pensijos amžių mažinti 15 metų (šiuo metu senatvės pensijos amžius moterims – 60 metų, vyrams – 62 metai ir 6 mėnesiai).

Raseiniškių išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla kartu su kolegomis pateikė Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kurios savivaldybių tarybose, taip pat ir Raseinių rajono, įteisintų daugiau viešumo, skaidrumo ir politikų atsakomybės.
Pateiktose Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma, kad visi kiekvieno savivaldybės tarybos nario balsavimai būtų skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje, kad tarybos komitetų posėdžių darbotvarkės būtų skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komitetų posėdžio pradžios, kad komitetų posėdžių metu būtų daromi garso įrašai ir jie saugomi informacinėse laikmenose.
„Ir pats pastebėjau, ir iš gyventojų sulaukiau nusiskundimų, kad įstatymas negarantuoja viešos savivaldybių tarybų, jų politikų veiklos. Priėmus įstatymo pataisas, gyventojai dar prieš savivaldybių komitetų posėdžius turės galimybę sužinoti svarstomus klausimus ir, teikdami pasiūlymus ir pastabas, galės įtakoti galutinių sprendimų priėmimą“, – teigia E. Jonyla.
Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių komitetų posėdžių darbotvarkės tvirtinamos komitetų posėdžiuose, o skelbiamos interneto tinklapyje artimiausią dieną po jų patvirtinimo. Tokiu būdu rinkėjai apie komitetų posėdžius sužino tik po to, kai jie būna įvykę, ir neturi galimybių teikti savo pasiūlymų ar pastabų.
„Privalomas visų kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatų paskelbimas padidins tarybų narių asmeninę atsakomybę, skatins rinkėjus domėtis savo išrinktų politikų veikla. Gyventojai turi teisę žinoti, kaip konkrečiai balsuoja kiekvienas iš Tarybos narių. Garso įrašai, daromi komitetų posėdžiuose, leistų patikrinti pateiktų raštu komiteto išvadų teisingumą, drausmintų posėdžio dalyvius“, – įsitikinęs E. Jonyla.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad tarybų narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybių interneto tinklalapiuose. Peržiūrėjus savivaldybių interneto tinklapius matyti, kad dėl įstatymo nekonkretumo dalis savivaldybių skelbia ne visus balsavimo rezultatus arba skelbia tik balsavimo rezultatų suvestines, nenurodant kiekvieno Tarybos nario asmeninio balsavimo.
Raseiniškių išrinktas Seimo narys E. Jonyla: „Gyventojai turi teisę žinoti, kaip konkrečiai balsuoja kiekvienas iš Tarybos narių“.

Raseinių rajono gyventojas raštu kreipėsi į Seimo narį Edmundą Jonyną ir klausė, ar Paliepių seniūnijos seniūnė Jūratė Garliauskienė nepažeidžia įstatymų, nes tuo pačiu metu yra ir UAB „Aplinkotvarka“ direktorė.
UAB „Aplinkotvarka“ įsteigta 2010 metų spalio 26 dieną, jos steigėja – J.Garliauskienė. Šių metų gegužės mėnesį bendrovės įstatinis kapitalas padidintas Baltarusijos piliečio D.Matusevich lėšomis – 200 tūkstančių litų, J.Garliauskienė jam perleido ir savo akcijas, bet liko bendrovės direktore, o 2011 metų rugpjūčio pradžioje pradėjo dirbti ir seniūne.
Bendrovė dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje, yra pateikusi prašymą 1,64 milijono litų paramai gauti. Prašymas patenkintas, parama kol kas negauta. Raseinių rajono gyventojas abejojo, ar Nacionalinė mokėjimo agentūra teisingai įvertino šios bendrovės veiklą skirdama jai Europos Sąjungos paramą.
Seimo narys E.Jonyla kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijai atlikti tyrimą dėl seniūnės J.Garliauskienės veikos atitikties teisės aktų nuostatoms. Apie tyrimo rezultatus bus informuota papildomai.

Seimo nario Edmundo Jonylos priimamasis dirba kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 13 valandos Raseiniuose, Maironio g. 10. Elektroninis adresas: edmundas.jonyla@lrs.lt

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija. Seimo narys Edmundas JONYLA informuoja Raseinių rajono gyventojus apie, jo manymu, svarbiausius pasikeitimus Švietimo įstatyme.

Kokios naujos nuostatos įtvirtintos pakeistame Švietimo įstatyme?
Pirmiausia, nuoširdžiai sveikinu Raseinių rajono moksleivius, jų tėvelius, mokytojus su artėjančiais Mokslo metais. Puikiai suprantu, kad naujasis mokymosi sezonas į šeimas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčius: kaip pasirengti mokyklai, kaip vaikams seksis mokytis, kas šiais metais laukia mokytojų. Vis dėlto tikiu, kad Mokslo metų pradžia – didelė šventė. Linkiu visiems neprarasti susikaupimo, žinių troškimo, kantrybės.
O Švietimo įstatymas patyrė, mano galva, svarbių pasikeitimų, suteiksiančių daugiau teisių mokyklų bendruomenėms, palengvinsiančių finansinę naštą moksleivių tėveliams.
Viena iš reikšmingiausių pataisų – mokyklos reorganizuojamos, likviduojamos tik su mokyklos bendruomenės sutikimu. Mokyklos steigėjas (pavyzdžiui, Savivaldybė) negalės tyliai, be bendruomenės nuomonės, neperspėjęs, uždaryti mokyklos. Jei mokyklos bendruomenė ir mokyklos steigėjas nerastų bendro sprendimo, mokyklos likimą spręstų Švietimo ir mokslo ministerija.
Seime vyko arši diskusija dėl nemokamų vadovėlių. Ar įstatyme išliko ši nuostata?
Išliko. Maža to, įstatyme pavyko įtvirtinti nuostatą, kad visiems, besimokantiems nuo pirmos iki dvyliktos klasės, vadovėliai bus nemokami. Būta ir kitų siūlymų, tarp jų ir ministerijos, kad nemokami vadovėliai būtų tik besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas – tik pirmų aštuntų klasių mokiniams. Pasiekėme, kad vadovėliai turi būti ir bus nemokami visiems moksleiviams.
O jei mokykla nenorės priimti šalia gyvenančių vaikų?
Nuo liepos 1 dienos Švietimo įstatymas garantuoja pirmumo teisę mokykloje mokytis tiems mokiniams, kurios teritorijoje jie gyvena ar yra deklaravę gyvenamąją vietą. Mokykla nebeturi teisės atsisakyti priimti į mokyklą tokių vaikų.
Lietuvoje neretai atsitikdavo, kai šalia mokyklos gyvenantys vaikai negalėdavo į ją patekti mokytis, iš mokykloms priskiriamų teritorijų ne visi norintieji mokytis vaikai pakliūdavo į tas mokyklas. Su tokiomis problemomis dažnai susidurdavo būsimų pirmokų, penktokų tėveliai. Tai nebuvo teisinga. Dabar iš mokyklai priskirtos teritorijos vaikai privalo būti priimami į mokyklą.
Jei dėl švietimo kiltų problemų, kviečiu mokytojus, tėvelius ateiti į mano Priimamąjį. Bandysime problemas spręsti kartu.
„Esu įsitikinęs, kad nauji Švietimo įstatymo pasikeitimai suteikia daugiau teisių mokyklų bendruomenėms, palengvina finansinę naštą moksleivių tėveliams, visą švietimo sistemą padaro teisingesnę“, – teigia Edmundas Jonyla.

Savivaldybių vadovai suka galvas, kaip įgyvendinti įstatymą – iš sodininkų bendrijų perimti bendro naudojimo kelius.
Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad nuo šių metų spalio 1 dienos sodininkų bendrijose esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės (išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka).
Taigi pagal įstatymą ir vidaus kelių kadastrinių matavimų darbus, ir teisinę registraciją turėtų apmokėti savivaldybės, nors tokios išlaidos savivaldybių biudžetuose nenumatytos. Ne viena savivaldybė, ieškodama išeities, siūlo sodininkų bendrijoms pasidalyti išlaidų našta. Sodininkų bendrijos su tokiais siūlymais nesutinka.
Pagalbos į Seimo narius kreipėsi ir sodininkų bendrijų, ir savivaldybių atstovai.
Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, įregistravo įstatymo pataisą, kuri sutrukdytų skriausti sodininkų bendrijas ir padėtų savivaldybėms išspręsti kilusią problemą.
E. Jonyla siūlo pačiai valstybei apmokėti už sodininkų bendrijų kelių perdavimo darbus.
„Valstybinės žemės valdytoja yra nacionalinė žemės tarnyba, tai yra valstybė, o ne sodininkų bendrijos ar savivaldybės. Manome, kad būtų teisinga, jei sodininkų bendrijose esančių vidaus kelių ir gatvių inventorizacijos bei teisinės registracijos išlaidos būtų dengiamos iš valstybės biudžeto“, – teigia E. Jonyla.

Edmundas Jonyla siūlo Seimui nedelsiant keisti įstatymą ir sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo darbus – kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją – apmokėti iš valstybės biudžeto.

Raseinių rajono gyventojų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Edmundas Jonyla, kartu su grupe kolegų, pateikė Seimui svarstyti įstatymų projektus, kuriais siūloma palengvinti finansinę naštą sunkiausiai gyvenantiems piliečiams.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę žymiai pabrango elektros energija. Labiausiai tai pajuto mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tarp komunalinių mokesčių mokesčiai už elektros energiją užima antrą vietą, po šildymo.
E.Jonyla siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims. Kompensacijos už suvartotą elektros energiją būtų pradėtos teikti nuo kitų metų pradžios.
„Šiuo metu pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatas gali būti kompensuojama už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Elektros energijos šiame sąraše nėra. Manau, kad tai nėra teisinga. Siūlau įtvirtinti galimybę kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių asmenų finansinę naštą“, – teigia E.Jonyla.
E.Jonyla įsitikinęs, kad būtina kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Tai palengvintų mažas pajamas gaunančių gyventojų finansinę naštą.