Edmundas Jonyla

Sakoma, jog roges žiemai reikia ruošti vasarą. Nors atrodytų, taip malonu pasidžiaugti paskutiniais šio trumpo sezono malonumais. Juk daugelis atostogaujame, ilsimės. Tačiau ilsisi ne visi. Ypač nerimsta kai kurie politikai, besiruošiantys artėjantiems savivaldos rinkimams. Kodėl toks ankstyvas bruzdesys? Ogi todėl, kad rinkimai į savivaldą – savotiška repeticija prieš Seimo rinkimus. Išsikovojus valdančias pozicijas savivaldoje, lengviau šturmuoti ir Seimą. Kad rinkimų maratonas prasidėjo, galima spręsti iš mano kolegos R.Ačo interviu ,,Naujame ryte“ (2010 07 24, Nr.56) apie dabartinės koalicijos Savivaldybėje darbus ir problemas. Matydamas daugybe negerų dalykų koalicijos (valdančiosios) darbe, jis prognozuoja ir tikisi ateinančiuose rinkimuose Savivaldybės taryboje turėti 7 mandatus. Drąsu, labai drąsu taip teigti. Kita vertus, kuklumu šios kadencijos valdantieji nepasižymi. Kad ir tos, atseit, gyventojų apklausos rezultatai labiau primena seną vaikišką pasaką apie stebuklingą veidrodėlį… patys paklausia, patys atsako ir tuo džiaugiasi. Tai kas rajoną geriausiai valdo? Aišku! Dabartinė koalicija, vadovaujama mero P.Vežbavičiaus. Beveik dvi kadencijas bandyta prisegti mero ženklelį savam… Pavyko. Buvau ir aš meru, tik ne sąrašiniu… Ir dabar esu LR Seimo narys nesąrašinis, o išrinktas rajono žmonių. Galbūt dėl to nuolat stengiamasi sumenkinti tiek mano, tiek buvusios mano komandos darbą.

Keistas ir visai nesuprantamas Seimo nario R.Ačo atsakymas į redaktoriaus P.Vaičekausko klausimą apie išrinktųjų pažadus dėl kelių tvarkymo programų prasto vykdymo. Pasirodo, kad dabar tų programų jis gali ir nevykdyti… Cituoju: „Šiandien visi žinome, kad antrajame rinkimų ture į Seimą aš pralaimėjau prieš gerb. E.Jonylą ir vienmandatėje apygardoje Seimo nariu išrinktas jis. Taigi E.Jonyla turi vykdyti savo vienmandatininko programą ir rūpintis rajono reikalais. Tuo tarpu aš esu išrinktas pagal sąrašą ir mūsų rajono reikalais man rūpintis nederėtų…“  Tokią tendenciją matome ir Taryboje. Ne programų ir pažadų atėjo vykdyti, o imti valdžią visose įmanomuose sektoriuose. Visose valdiškose institucijose turėti savus žmones. Juk ne paslaptis, kad žmogus, nenorėdamas prarasti savo mėgstamo darbo, privalo „išsioperuoti“ sąžinę ir tapti valdančiosios partijos nariu, nors jam galbūt visai nepriimtini partijos siekiai. Nežinia, kiek tų „operacijų“ turės atlaikyti kai kurie klierkai, lakstantys iš partijos į partiją… Ir tų „savų“ ratas didėja. Vietoj gerai pažįstamo, vietinio pastatomas „…labai Raseinius mylintis…“ žmogus iš Kauno. Gal taip mėginama „išplaukti“ į platesnius vandenis?  Tik „saviems“ privalo tarnauti ir rajono Savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene. O ta visuomenė – partija Tvarka ir teisingumas, na dar Darbo partijos saujelė elito. Atstovas spaudai atrodytų turėtų vienodai teikti informacija visiems rajono gyventojams – nesvarbu, kokiose informacinėse priemonės ­– laikraščiuose, televizijoje, radijuje. Buvo laikas, kai Savivaldybės atstovas spaudai ir ryšiams su visuomene rašydavo apie visas rajono puses – ir geras, ir blogas. Dabartinis tarnauja valdančiųjų luomui. Tai labai prasta praktika.

Iš paskelbto interviu sunku suprasti, kurios partijos šiuo metu sudaro valdančią koaliciją. Supratau tik vieną, kad kas yra padaryta gero, tai tik partijos „Tvarka ir teisingumas“ nuopelnas, o kas blogai ar neįvykdyta – kalčiausias E.Jonyla, kuris nevykdo savo rinkiminės programos. Ko gero sutikčiau su daugeliu kritinių V.Jaciko pastabų valdančiųjų atžvilgiu ir neįžvelgiu aš čia jokių jo asmeninių nuoskaudų. Daugeliui politikų nebuvo naujiena, kai D.Ulicką antroje kadencijos pusėje pakeitė kito Tarybos nario deleguotas žmogus. Gaila, kad ilgiau meru neteko padirbėti K.Skamarakui, kuris tikrai daug dėjo pastangų, kad Savivaldybėje būtų bent kiek daugiau teisingumo. Bet kiek gi vienas kariausi. Per visą šią savivaldos kadenciją vyko kova tarp valdančiųjų, kovojant dėl postų, dėl Savivaldybei priklausančių įmonių įtakos pasidalijimo, naujų etatų jose sukūrimo saviems Tarybos nariams. Kalbama, jog buvo per didelis valdymo aparatas ir reikėjo jį sumažinti. Pritarčiau tokiai minčiai, tačiau kai atleidžiant pirmiausia vyrauja partiniai interesai, kai vietoj atleistų atsiranda ,,savi’’, kai socialdemokratų jau neliko nei vieno, imu abejoti atleidimų priežastimis. Tik dabar, baigiantis kadencijai, ne vienas suabejoja kai kurių valdininkų kompetencija, o gal net ir sąžiningumu. Ne vieną nesąžiningumo faktą iškėliau ir pateikiau Savivaldybei, tai ir apie neįgalųjų būsto programos prastą vykdymą, neapšviestas gatves, motyvuojant kad trūksta lėšų,  tačiau jokios reakcijos. Kritikos „neatlaiko“ Raseinių paslaugų centro vadovybė, organizuojanti puotą saviems darbuotojams ir keliems kviestiems asmenims. Puota kainavo nei daug, nei mažai – beveik 6 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigėlių. Tai pažymima ir kontrolierės akte, tačiau jokių nuobaudų, lėšų grąžinimo. Pasirodo kai kam viskas galima. Galima sunkmečiu vykti  komandiruotėn į tarptautinius seminarus egzotiškose šalyse,  gauti ir atlyginimą, ir komandiruotpinigius ir kitas lėšas. Dviejų darbuotojų išvyka padidino biudžeto „skylę“  6500 Lt.  Matyt tų pinigų yra, jei į darbą priimami besimokantys atsakingų Savivaldybės darbuotojų vaikai, kurie besimokydami dirba ir per metus uždirba per 8 tūkst. litų. Įdomūs dalykai – moksleivis sėdi mokykloje, o jam skaičiuojamas valandinis atlyginimas… vėl solidi sumelė. Rankų pirštų tikrai pritrūktų, jei suskaičiuotume valdančiųjų susodintus šeimos narius, gimines į patogius ir gerai apmokamus krėslus…

Dar kartą noriu paliesti kelių tvarkymo problemas. Kai kurios jos sprendžiamos tiesiogiai savivaldybėje, kai kurios per Susisiekimo ministeriją. Ir tikrai man ne tas pats – kokie yra Raseinių keliai .  Aš čia gimiau, gyvenu ir dirbu, nuolat susitinku su žmonėmis ir niekada nepraleidžiu progos išklausyti jų bėdas. Girdžiu labai daug nusiskundimų dėl prastų kelių. Ypač reikia asfalto dangos atkarpoje Eržvilkas, Milašaičiai-Raseinai, Ariogala-Ilgižiai, Girkalnis–Pramedžiava ir pan. Kelio ruožas 10 km link Paupio nuo autostrados pagal planus turėjo būti sutvarkytas dar 2009 m. Toks ministerijoje buvo numatytas kelių eiliškumas, paruoštas projektas, tačiau šio kelio asfaltavimo darbai buvo vis atidėliojami. Dėl šio ir kitų kelių nuolat susirašinėjau, kalbėjau su Susisiekimo ministru gerb. E.Masiuliu, jo patarėju R.Bražinsku, ieškojome įvairių sprendimo būdų. Šiandien galiu pasidžiaugti, jog Seimui išeinat atostogų, Vyriausybei  pritarus, buvo šis kelias ne tik įtrauktas į 2010-2011 m. programą, bet ir tam skirtos lėšos. Neseniai mane informavęs E.Masiulio padėjėjas gerb. R. Bražinskas patikino, jog liko paslaugų pirkimo procedūros, kurios bus atliktos ketvirtame šių metų ketvirtyje. Dėl kitų kelių taip pat vyksta konsultacijos, tačiau šiuos procesus taip pat neigiamai veikia krizė. Nemažas stabdys yra ir mano buvimas opozicijoje. Aš šiam darbui skyriau ir skirsiu ateityje daug laiko ir pastangų, todėl tikiuosi teigiamų rezultatų.

Be abejonės, kritikuoti lengviau, tačiau ir atsakomybe dėl nepadarytų darbų dabar lengviau atsikratoma. Neįvykdyta programa – tuoj sušunkama: krizė…. Ir tuo viskas pasakyta. Tačiau krizės laikas niekaip negali būti taikomas geram žodžiui, kai žmogui jo labai reikia. Juk jis nekainuoja. Į šaltas ir abejingas valdininkų duris „atsimušė“ Sereikų šeimyna iš Gabšių kaimo. Apie šeimynos perregistravimo problemas rašė ,,Valstiečių laikraštis’’, teko įsikišti ir man. Problemą pavyko išspręsti, bet nuosėdos širdyse liko.

Štai tokie mano pastebėjimai ir pamąstymai apie šį priešrinkiminį laikotarpį, apie esamos daugumos darbą, savo įsipareigojimų vykdymą. Netruksime užversti paskutinį 2010-ųjų metų kalendoriaus lapelį. Ateis diena, kai naujai kadencijai rinksite atstovus į rajono savivaldą, todėl būkite ypatingai dėmesingi.

P.S. Siųskite P.Vaičekauskui, tai gal jis dar ką nors patvarkys, nes suprantate, kad lengviau „pasiūti“ naują, negu „taisyti“ seną… Ir su straipsniais taip, aš tiesiog nežinau, ką labiausiai norėjote pabrėžti…  Sąskrydyje buvo pučiama dūda, tai išėjo nebloga nuotrauka, Petras parašė prierašą, tai galvojame ir ją įdėti prie straipsnio – būtų įdomiau…

Pagarbiai – Rūta

Visą vasarą, ypač savaitgaliais, Jūkainių geomorfologiniame draustinyje, esančiame Viduklės miestelio pašonėje nenutyla muzika, dainos, juokas. Čia vyksta įvairiausi renginiai, susitikimai, sąskrydžiai. Tradicinį kasmetinį LSDP Raseinių skyriaus sąskrydį nutarta taip pat surengti šiame nuostabiame gamtos kampelyje. Smagiai praleisti saulėtą vasaros dieną suvažiavo LSDP Raseinių skyriaus bičiuliai su savo šeimų nariais, draugais, pažįstamais. Socialdemokratus savo apsilankymu pagerbė ne vienos politinės partijos vadovai ar atstovai, surado laiko ir noro sąskrydyje dalyvauti garbingi svečiai: LR Seimo narė Birutė Vėsaitė, rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius, LR partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoja Aldona Radčenko, LR Darbo partijos pirmininkas Romualdas Zabiela ir dar visas būrys aktyvių, puikiai nusiteikusių įvairių partijų, žiniasklaidos atstovų.

– Sveiki mieli bičiuliai, kruizinio laivo „Viktorija“ keleiviai! Malonu, kad pasirinkote patį seniausią, didžiausią ir patikimiausią mūsų laivą. Dar maloniau pasveikinti taip gausiai susirinkusius krante jūsų šeimų narius, draugus, kolegas ir pažįstamus, kurie nutarė šią saulėtą dieną praleisti kartu su laivo įgula. Pamirškime, kas buvo, negalvokime, kas bus, tiesiog šėlkime ir linksminkimės, džiaukimės, kad nei gamtoje, nei širdyje dar ne ruduo! – nuotaikingai į sąskrydžio dalyvius kreipėsi imituojamo kruizinio laivo „Viktorija“ vairininkė, LSDP Raseinių skyriaus atsakingoji sekretorė Diana Kaupaitienė.

Ji pakvietė visus audringais plojimais pasitikti kruizinio laivo kapitoną, LSDP Raseinių skyriaus pirmininką Antaną Kilčauską! Kapitonas trumpai apžvelgė nuveiktus darbus, pasidžiaugė Raseinių skyriaus bičiulių pasiektais puikiais rezultatais, iškovotais medaliais birželį vykusiame respublikiniame LSDP sąskrydyje, sparčiai augančiomis naujų narių gretomis.

Pakelti sąskrydžio vėliavą buvo paprašyti Boleslovas Gurskis ir Justina Ramanauskaitė – vyriausios ir jauniausios kartos atstovai. Vėliavai suplevėsavus, iškilmingai ir darniai Jūkainių kalnais ir slėniais nuvilnijo socialdemokratų himnas.

– Mūsų laivas dideliu greičiu plaukia į 2011-uosius metus, aplenkdamas prabangius, tačiau dažnai nuo kurso nukrypstančius laivus. Šioje kelionėje kai kuriuos mūsų bičiulius pakirto klastinga liga, todėl jiems skirkime pagarbią vienos minutės tylą… – sakė Diana.

Vienas po kito į „laivo denį“ kilo svečiai, linkėdami gero plaukiojimo, svetingų krantų, nugalėti audras ir štormus, kurie kartais užgriūna ir iš mažo debesėlio… Pasibaigus sveikinimų, padėkų ir dovanų jūrai, linksmai grojant ir dainuojant bičiulių muzikinei grupei, prasidėjo naujokų krikštynos. Laivo kunigėlis (Klikna), kaip visad, išklausė norinčiųjų patekti į socialdemokratų laivą nuodėmes, davė „išrišimą“ ir juostele surištą naujokų „buketą“ pašlakstė šventu jūros vandeniu… Švęstu vandeniu pakrapijo ir svečius, kurie leipo juokais ir slapstėsi po skėčiais… Bilietus „į laivą“ įteikė ir rankas naujokams spaudė LR Seimo narė B.Vėsaitė ir laivo kapitonas A.Kilčauskas.

Jau kuris laikas nosį kutenantys kvapai blaškė dėmesį, priversdami atsigręžti į lauko virtuvę, kurioje didžiuliuose puoduose kunkuliavo plovas su šerniena, agurkinė sriuba, dūmuose raitėsi šernienos šašlykas. Taigi buvo duota komanda visiems pasistiprinti. Ach, koks tai gardumėlis!

Kai apsunkusiems nuo sočių pietų ir kaitrios saulės norėjosi prisėsti ar prigulti, pasigirdo šaižūs šūviai. Kitame krante buvo matyti į dangų kylantys dūmų kamuoliai, aidėjo pavojaus signalai. Vairininkė ir laivo Kapitonas kvietė visus pasirengti kovai…Kas sudrumstė ramybę? Ogi jūrų piratai, iškėlę savo vėliavą, atplaukė valtimis ir išsilaipino, norėdami užgrobti „Viktoriją“.

Vyko laivo įgulos ir piratų derybos. Jos pasibaigė draugiškai, nutarus dalyvauti įvairiose varžybose, pademonstruoti savo sugebėjimus žaidžiant smiginį, lošiant šaškėmis, plaukiant ant pripučiamų čiužinių, laikant alaus bokalą, ieškant lobio orientacinėse varžybose. Daug juoko, gerų emocijų, nuostabių akimirkų patyrė ne tik dalyviai, tačiau ir juos palaikantys aistruoliai. Visiems nugalėtojams buvo išdalinta begalės prizų, padėkų ir t.t.

Saulė pamažu krypo vakarop, nuo vandens telkinio kilo rūkas, stiebu nuslinko sąskrydžio vėliava, tačiau dar ilgai netilo dainos, muzika, sukosi poros, pečius suglaudę „burkavo“ susitikę seni draugai, bičiuliai…

PIRMININKĖ. Kvie­čiu E. Jo­ny­lą ir­gi sa­vo var­du. 5 mi­nu­tės.

E. JONYLA (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš pir­mo žvilgs­nio, be abe­jo, įsta­ty­mo tiks­las tik­rai ne­blo­gas – su­teik­ti žmo­gui ga­li­my­bę il­giau dirb­ti, kar­tu spren­džiant ir „Sod­ros“ pro­ble­mas, kaip da­ro­ma di­de­lė­je da­ly­je Eu­ro­pos ša­lių. Ta­čiau ko­dėl mes vis dėl­to tu­ri­me šok­ti pa­gal Eu­ro­pos dū­de­lę?

Šian­dien val­dan­tie­ji pa­sa­kė, kad rei­kia Eu­ro­pai, tarp­tau­ti­nėms fi­nan­sų rin­koms duo­ti ži­nią, bet ko­kia ži­nia tai bus mū­sų žmo­nėms, lyg ir ne­svar­bu bū­tų. Aš ma­nau, kad mes at­sto­vau­ja­me Lie­tu­vos žmo­nėms ir tik­riau­siai svar­bu. Sa­ko, apie am­žių ne­kal­bė­ki­te. Kaip ne­kal­bė­si, jei­gu per pas­ku­ti­nius 40 me­tų vy­ro am­žiaus truk­mė su­trum­pė­jo 3 me­tais. 20-me­čiai jau­nuo­liai ga­li ti­kė­tis gy­ven­ti dar 46,3 me­tų, mer­gi­nos 57,9 me­tus. Tai ro­do, kad dau­gu­ma gy­ven­to­jų, ypač vy­rų, iki pen­si­jos jau bus pras­tos svei­ka­tos. Že­mes­nių gy­ven­to­jų sluoks­nių si­tu­a­ci­ja dar blo­ges­nė. Trum­piau­sia vy­rų gy­ve­ni­mo truk­mė kai­me.

Jei­gu pa­žvelg­si­me, kiek šios prie­mo­nės leis už­kam­šy­ti „Sod­ros“ biu­dže­to sky­les, tai nie­ki­niai skai­čiai. 2012 m., kaip ra­šo­ma aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, bū­tų su­tau­py­ta 4,9 mln. Lt, 2013 m. – 9,8 mln. Lt. Ki­tais žo­džiais ta­riant, vie­nais me­tais už tą su­mą bū­tų ga­li­ma su­re­mon­tuo­ti vie­ną re­zi­den­ci­ją, 2013 m. dvi. O Lie­tu­vos rin­kos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, 2009 m. še­šė­li­nė eko­no­mi­ka su­da­rė net 24 % ben­dro­jo pro­duk­to. Tai­gi še­šė­ly­je su­ka­si apie 30 mlrd. Lt. Štai kur pa­grin­di­nis pro­ble­mų spren­di­mo šal­ti­nis. Bet, kaip sa­kė Pre­zi­den­tė, su kon­tra­ban­da ko­va tik po­pie­ri­nė, ei­na­ma pa­čiu ele­men­ta­riau­siu ke­liu, len­da­ma į pa­čių ne­tur­tin­giau­sių žmo­nių ki­še­nes. Eko­no­mis­tų duo­me­ni­mis, 2008 m. eko­no­mi­kos ly­gį pa­siek­si­me tik 2017 m., to­dėl pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas nei­gia­mai at­si­lieps ir jau­ni­mo pa­dė­čiai dar­bo rin­ko­je, o su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­durs vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, at­leis­ti iš dar­bo?

Re­mian­tis „Swed­ban­ko“ ins­ti­tu­to pa­sta­bo­mis, ga­li­ma teig­ti, kad dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių pen­si­jos mo­ka­mos nuo 65 m., bet tai dar ne­reiš­kia, kad ga­li­me lais­vai su jais ly­gin­tis, nes dar­buo­to­jų pa­ja­mos, pen­si­jos ly­gis, ga­liau­siai svei­ka­tos ap­sau­ga kol kas stip­riai ski­ria­si. Pri­ėmus šį įsta­ty­mą ša­ly­je 65 me­tų į pen­si­ją iš­eis po 16, 17 me­tų. Tad lai­ko dar yra, ta­čiau bū­ti­na kar­tu su šiuo įsta­ty­mu nu­ma­ty­ti lanks­tes­nes pa­si­trau­ki­mo iš dar­bo rin­kos anks­čiau lai­ko ga­li­my­bes, kad bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė pen­si­nį am­žių di­fe­ren­ci­juo­ti pa­gal pro­fe­si­jas, įver­tin­ti šio spren­di­mo tik­rą­jį eko­no­mi­nį efek­tą, bet ne me­na­mą. O kur prie­mo­nės, pa­de­dan­čios ma­žin­ti žmo­nių emig­ra­ci­ją? Apie tai ne­kal­ba­ma. O tu­rė­tų bū­ti il­ga­lai­kių re­for­mų sis­te­ma. Pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas – tai tik vie­na iš šios sis­te­mos su­de­da­mų­jų da­lių.

Kol kas vis­kas vyks­ta kaip Kry­lo­vo pa­sa­kė­čio­je. To­dėl už šį įsta­ty­mą bal­suo­ti ne­ga­lė­siu. Ačiū.

Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 21, 25, 33, 56, 57 ir 67 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2237(2) (pri­ėmi­mas)

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, žvel­giant į šios ka­den­ci­jos Sei­mą ga­li­ma pa­ma­ty­ti to­kią ten­den­ci­ją – kiek­vie­ną svar­bią Lie­tu­vai da­tą pa­žy­mė­ti siun­čiant „ge­ras“ nau­jie­nas Lie­tu­vos žmo­nėms, ypač so­cia­liai pa­žei­džia­miems. Pra­džia bu­vo duo­ta nak­ti­niais, ka­lė­di­niais mo­kes­čiais, šių me­tų Ve­ly­kos pa­žy­mė­tos pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ypa­tu­mų, na, ma­tyt, kad Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­nai bus ir pen­si­nio am­žiaus di­di­ni­mas.

Svars­ty­mo me­tu bu­vo pa­sa­ky­ta ga­na daug skai­čių, ar­gu­men­tų. Ir šian­dien ko­le­gos kal­bė­jo, kad rei­kia su­si­lai­ky­ti, pa­reng­ti vi­są „Sod­ros“ re­for­mą, o ne im­ti tik po tru­pu­tį. Jau po svars­ty­mo val­dan­tie­ji pri­ta­rė šiam įsta­ty­mui ir var­gu ar pa­keis sa­vo nuo­sta­tą. Bu­vo gir­dė­ti to­kios nuo­mo­nės, kad svar­bu ši­tą „ge­rą“ ži­nią pa­teik­ti tarp­tau­ti­niams fi­nan­sams, o sa­vi at­lai­kys ei­li­nius ban­dy­mus, juk ne­svar­bu, ko­kia kai­na, svar­bu, kad va­do­vė­liai pa­ra­šy­tų. Aš siū­lau vis dėl­to ne­pri­tar­ti šiam įsta­ty­mui ir abe­jo­ju, ar Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šys. Kol kas val­dan­tie­ji taip ir ne­iš­gir­do Pre­zi­den­tės ra­gi­ni­mo pa­teik­ti pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ką. Ačiū už dė­me­sį

Goda RŪTELYTĖ

––––––––––––––––––––––

Nors birželis nelepino vasarai būdinga kaitra ir paplūdimių vilionėmis, tačiau Vilniaus Vingio stadione skambėjo jaunatviškas juokas, kaito aistros, jaunųjų sportininkų rankose spindėjo taurės. Čia penktus metus iš eilės vyko Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, kurio globėja yra LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Festivalyje dalyvavo 58 savivaldybės, tūkstančiai mokinių iš 1092 mokyklų. Festivalio programoje mokiniai rungtyniavo 23 sporto šakose.

– Vadovaudama Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrui būnu nuolatiniame sportuojančio jaunimo sūkuryje, žaviuosi jais, leidžiančiais sveikai laisvalaikį, skinančiais pergales ir puošiančiais mūsų šalį, – sako LMSS Centro direktorė Onutė Babonienė. – Šioje sporto šventėje buvo susumuoti visų mokslo metų rezultatai, išdalintos 168 taurės, iš kurių 2 atiteko raseiniškiams. 

– Prezidento Jono Žemaičio gimnazistai trečius metus iš eilės šaudymo rungtyje tapo čempionais, – pirmos vietos apdovanojimu džiaugiasi komandos narė Justina Ramanauskaitė. – Antrą ir trečią vietas šaudymo rungtyje atitinkamai užėmė Alytaus Jotvingių gimnazija bei Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinė mokyklą. Mus, gimnazijos šaulius, – Neringą Milkintaitę, Rūtą Mačiulytę, Dovydą Oržekauską, Adą Latvį, Kęstutį Vorą ir mane treniruoja ir varžyboms parengė mokytojas metodininkas Algimantas Baublys. Tai tikrai didelis laimėjimas, pasiektas sumanaus trenerio ir mūsų visų nuoseklaus darbo dėka.

Antra taurė buvo įteikta Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos komandai, iškovojusiai III vietą svarsčių kilnojimo rungtyje tarp gimusių 1991 m. ir jaunesnių stipruolių. Berniukus treniruoja mokytojas metodininkas Saulius Radčenko. Diplomais ir III vietos taure buvo apdovanoti: Andrius Tamošaitis, Kastytis Balšaitis, Mindaugas Juščius, Vaidas Šinickas, Jonas Mikutavičius, Rokas Kučinskas, Šarūnas Jocius, Arvystas Jucius.

Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos mokinių olimpinį festivalį vainikuoja uždarymo šventė. Šįkart ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui paminėti.

Šventė prasidėjo, kai ant Gedimino pilies kalno uždegtą šventės ugnį Lietuvos olimpiniai čempionai bei prizininkai sostinės gatvėmis atnešė į Vingio stadioną. Ten olimpinis čempionas Robertas Žulpa deglą perdavė Prezidentei Daliai Grybauskaitė, o Ji – olimpinei čempionei Vidai Vencienei. V. Vencienė uždegė šventės aukurą.

Olimpinio festivalio nugalėtojams taures teikė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė Ona Babonienė, raseiniškis LR Seimo narys Edmundas Jonyla ir kiti sporto vadovai, organizatoriai.

Už puikią sporto šventę, įspūdingą uždarymo ceremoniją jaunieji sportininkai dėkoja organizatoriams: Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrui bei jos direktorei Onai Babonienei, kurios globą ir rūpestį jautė visos šventės metu.

* Štai į tokį LSDP partijos pirmininko Algirdo Butekvičiaus padovanotą lagaminą, susikrovusi nepakartojamus įspūdžius, sveikinimus, linkėjimus iš LSDP sąskrydžio su trečios vietos apdovanojimais, sugrįžo Raseinių skyriaus bičiuliai, vadovaujami Dianos Kaupaitienės.

Iš kasmetinio tradicinio Lietuvos socialdemokratų sąskrydžio, vykusio Giruliuose, „Žuvėdros“ stovyklavietėje, su trečios vietos apdovanojimais sugrįžo Raseinių skyriaus bičiuliai. Nurungta net 50 komandų, atvykusių iš visos šalies. Tikrai verta pasidžiaugti. Visam raseiniškių paradui vadovavo partijos Raseinių skyriaus atsakingoji sekretorė, LR Seimo nario padėjėja Diana Kaupaitienė. Ji sunkiai galėjo suvaldyti emocijas, pasakodama apie puikų raseiniškių pasirodymą sąskrydyje.

– Garsas jau toli pasklidęs apie raseiniškių socialdemokratų aktyvią veiklą, o dabar LSDP sąskrydyje iškovota ir aukšta trečia vieta tarp 53-jų komandų. Kaip pavyko aplenkti žymiai gausesnes didmiesčių komandas ir pelnyti „bronzą“?

– Yra toks liaudiškas pasakymas „Kai vežimas gerai pakinkytas, tai važnyčiotojui belieka tik pakėravoti“, – šypsosi Diana. – Dar anksčiau įvykusioje socialdemokratų TARYBOS POSĖDYJE aptarėme visus su sąskrydžiu susijusius klausimus. Partijos pirmininkas Antanas Kilčauskas „tą vežimą ir pakinkė“: surikiavo darbus, paskyrė  kas kokiai sportinei rungčiai vadovaus, už ką bus atsakingas, kas papuoš stovyklavietę, suveš baldus, pastatys palapinę (kaip mūsų pirmininkas kartais pašmaikštauja, pavadindamas ją „nekilnojamu turtu“). Taigi, nors pats pirmininkas „kėravoti“ dėl svarbių priežasčių negalėjo, tai tas vadeles patikėjo man. Žinoma, padėjo visas bičiulių pulkas. Išvykome jau viską gerai aptarę ir apgalvoję.

– Pernai įspūdingai buvote apipavidalinę stovyklavietę, tačiau buvote antri. Kaip komisijos buvote įvertinti šiemet?

– Pernai komisija šiek tiek mus nepelnytai nuskriaudė, skirdama antrą vietą, nes mes tikrai buvome verti pirmos. Šiemet mes ją ir „nuskynėme“. Iš vakaro atvykom 30-ties žmonių darbinė grupė ir pasinėrėme į, galima sakyti, kūrybinį procesą. Darbinei grupei vadovavo Marius Bartusevičius. Vyriški darbai – vyrams: pastatyti palapinę, suvežti stalus, suolus, na, o aš su pirmininko pavaduotoja Birute Bukantiene, talkinant šauniam jaunimui, sukūrėme jaukią aplinką. Puošyba pavyko. Beveik nebuvo praeivio, nesustojusio trumpam pasigrožėti mūsų išmone.

Tą patį vakarą vyko komandų prisistatymas. Įdomų ir šmaikštų raseiniškių skyriaus prisistatymą parengė visad geros nuotaikos Vytautas Kasperavičius.

– Pagal programą buvo nemažai sportinių varžybų. Ar pavyko sudaryti komandas, kuriose taip pat turėjo būti ne vienas du sportininkai?

– Buvo keturios privalomos rungtys – krepšinio varžybos, virvės traukimas, jūrmylės bėgimas ir šaudymo varžybos. Visose rungtyse mūsų sportininkai pateko į geriausiųjų dešimtuką. Krepšininkai tarp 53 komandų iškovojo antrą vietą (komandos vadovas Edmundas Čėsna), virvės traukimo rungčiai vadovavęs Gintautas Mikolaitis komandą „ištraukė“ į antrą vietą, šauliams dirigavęs LR Seimo narys Edmundas Jonyla „prišaudė” ketvirtą vietą, o  Rimantas Butkus, vadovavęs jūrmylės bėgimo rungčiai irgi neiškrito iš geriausiųjų dešimtuko –­ iškovota šeštoji vieta. Ši rungtis įdomi tuo, kad vienas komandos dalyvis būtinai turėjo būti ne jaunesnis kaip 40 metų. O juo buvo „keturiasdešimtmetis“ Vytautas Juškevičius. Smagu ir žavu buvo stebėti, kaip jis sportiškai įveikė “jūrmylę“. Taigi, rezultatai puikūs! Vienodais marškinėliais, pažymėtais partijos atributika, jau keli metai iš eilės mus aprėdo Julius Daugiala. Už tai mes esame labai jam dėkingi.

– Sąskrydžiai neapsieina be nominacijų, konkursų. Kaip čia sekėsi raseiniškiams?

– Mes labai džiaugėmės gavę nominaciją „Taboras“. Ji skiriama už patogiai įrengtą stovyklavietę, už tai, kad „būtų kaip namie, net esant ne namie“. Vis tik įkurdinti tokį didžiulį pulką atvykusių 140 bičiulių – sunkus uždavinys. Mes jį išsprendėme ir už tai buvome apdovanoti didžiuliu kelioniniu lagaminu.

– Tokią gausybę žmonių reikėjo pamaitinti, troškulį numalšinti. Ar kas nors pagelbėjo, ar kiekvienas važiavo su savo „sausu daviniu“?

– Ir atsivežėme patys, ir pagelbėjo rėmėjai. Alkį ir troškulį malšinome  Liudo Kavaliausko, Alfredo Masaičio, Stasio Bružo,  ir, Audronės Žilienės dešros, duona, Danutės Edmundo Jonylų rauginti agurkai, vaisvandeniai ir kt. Į sąskrydį „suskridę“ bičiuliai galėjo pasivaišinti ir mūsų ištikimo bičiulio, šaunaus virėjo Rimanto Biguso išvirta karšta sriuba su rūkytais šonkauliukais ir agurkais. Be jo šeimininkiško požiūrio į bendrus stovyklos reikalus, sunku įsivaizduoti tvarką ir jaukumą. Kam tik ko prireikia, tuoj ir kreipiamės į jį prašydami pagelbėti. Kaip visada įsteigtais savo prizais džiugino Onutė Babonienė, Edmundas Jonyla.

– Nuotraukų šūsnyje bendraujančius su raseiniškiais matome LSDP pirmininką Algirdą Butkevičių ir frakcijos seniūno pavaduotojas Juozą Oleką. Apie ką kalbėjotės su garbingais svečiais?

– Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai į stovyklavietę sugrįžome kartu su šiais garbingais politikais. A.Butkevičius pasidžiaugė mūsų rajono skyriaus veikla, aktyvumu, paprašė jo vardu padėkoti pirmininkui Antanui Kilčauskui už gerai „sustyguotą“ komandą, už vienybę. Palinkėjo per artėjančius savivaldybių rinkimus dirbti taip pat vieningai ir jokiu būdu nelikti opozicijoje.

– Tad tegul išsipildo partijos lyderio palinkėjimai.

Goda RUTENYTĖ

Praeito mėnesio gale Girkalnio seniūnijos salėje įvyko susitikimas su LR Seimo nariu Edmundu Jonyla. Susitikime dalyvavo ne tik miestelio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Pabendrauti su LR Seimo nariu atvyko ir Girkalnio seniūnijos seniūnė Justina Šaulienė.

LR Seimo narys Edmundas Jonyla trumpai supažindino su darbu Seimo komitetuose, gyvenimo sąlygomis, laisvalaikiu, kurio jis turi labai mažai. Paminėjo, kiek ir kokių yra pasiūlęs įstatymų pataisų, negailėjo kritikos Vyriausybės ir Seimo priimamiems sprendimams. Tačiau jo susitikimo su rinkėjais tikslas – išklausyti, kokios bėdos kamuoja seniūnijos gyventojus, kokias problemas sunkiausia jiems įveikti, o vėliau ieškoti galimybių spręsti jas aukščiausiu lygiu. Jis paragino visus susirinkusiuosius drąsiai klausti. Dar prieš betarpišką bendravimą su seniūnijos žmonėmis, Girkalnio seniūnijos rinkėjai padėkojo Seimo nariui E.Jonylai už pagarsintą laikraštyje informaciją dėl galios mokesčio, už jo sąžiningą darbą, nepriekaištingą elgesį ir už tai, kad jų nenuvylė ir nepadarė gėdos rajonui. Padėkojo ir už galimybę dalyvauti sostinėje vykusiame mitinge dėl pensijų mažinimo. Šią kelionę organizavo LSDP Raseinių skyriaus socialdemokratai, o Vilniuje atvykusius raseiniškius pasitiko E.Jonyla. Baigdama padėkos kalbą I.Juzienienė pridūrė:

– Malonu, jog Seimo narys jaučia pareigą atvykti ir atsiskaityti rinkėjams. Daugelis iš susirinkusių labai norėtų aplankyti Seimo narį Seime ir iš arti pamatyti Parlamento rūmų posėdžių salę. Tikiuosi, kad šią svajonę visiems kartu pavyks įgyvendinti.

Tarsi iš gausybės rago pasipylė nepatenkintų dabartine situacija žmonių klausimai. Daugelio nuomone, reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių. „Juk užtektų vienmandatininkų, susitaupytų ir pinigėlių ir susitarti mažesniame rate gal geriau ir greičiau pavyktų“, – samprotavo girkalniškiai. Sumaištį kelia kasmet didėjantis naujų politinių partijų ir partijėlių skaičius. Paprastam žmogui sunku susigaudyti, kuo jos skiriasi nuo pripažintų tradicinių. „Kad labai paprasta jas sukurti – surinkai 1000 parašų, ir turi naują politinę jėgą. Tegul surenka kokį 10000 parašų, tai, ko gero, tiek palaikančių ir pritariančių neatsirastų. Ir gyvuoti turėtų iš pačių surenkamo nario mokesčio, o ne iš mokesčių mokėtojų“, – pasipiktinusi viena moteris.

Pasigirdo ir raginimų nepardavinėti žemių, daugiau auginti gyvulių, nes sodžiuje užaugintas galvijas žymiai vertesnis nei atvežtas iš Europos. Pagyvenusių žmonių galvos skausmas – dirvos paruošimas sėjai, bulviasodžiui, daržams. Komunalininkai padėtų, tačiau jų galinga technika nepritaikyta dirbti mažuose žemės plotuose.

Didelių priekaištų žmonės turėjo farmacininkams dėl vaistų kainų. Jie galvoja, kad daktarai yra susitarę su vaistinėmis ir išrašinėja per daug kompensuojamų vaistų, dargi nurodo, kurioje vaistinėje juos įsigyti.

Ūkininkus piktina tai, kad pardavus grūdus, dar negavus už juos pinigų, turi mokėti PVM. Didelė problema keliai. Juk nenormalu, kad naudodamiesi jais per metus gal 30 dienų, kelių mokestį turi mokėti tokį pat, kaip įmonės dirbančios ištisus metus. Vyriausybė prigalvoja vis naujų mokesčių VMI ir ataskaitų „Sodrai“. Žinoma tai puiki parama bankams, o ūkininkui vis mažiau lieka laiko dirbti ūkyje. Susirūpinimą kelia ir pensijų sumažinimas ūkininkams. Apie tai pasisakė ne vienas ūkininkas.

Evaldui Gudžiūnui, kaip ir kitiems ūkininkams, iki šiol keista, kodėl už šiukšlių išvežimą jie turi mokėti tris kartus. „Kada visa tai baigsis“, – klausė pasipiktinę žmonės.

Girkalnio seniūnė Justina Šiaulienė sunerimusi dėl kaimelių ateities. Masiškai uždarinėjamos mokyklos, darželiai, med. punktai, bibliotekos. Kas bus su kaimu? Daug diskutuota dėl tiesioginių mero rinkimų.

Po susitikimo LR Seimo narys E.Jonyla ir jo padėjėja Diana Kaupaitienė kartu su Girkalnio seniūne Justina Šauliene, aplankė kelių ūkininkų sodybas. Pasidžiaugė Vidmanto ir Danutės Anusevičių darbštumu. Ši sodyba pernai nominuota antrąja vieta tarp gražiausių rajono vienkiemių. Ūkininkas Andriejus Daugirdas savo pageidavimus ir patarimus surašė popieriuje ir įteikė Seimo nariui. Pabendravo ir su ūkininku Antanu Dambrausku. Nors yra daug neišspręstų problemų, kurios kamuoja ūkininkus, tačiau jie į ateitį žvelgia pilni optimizmo ir gerų sumanymų.

Tos pačios problemos kamuoja ir Ariogalos seniūnijos gyventojus. Skundėsi Seimo nariui ir dėl sumažintų pensijų, ir dėl palaidų šunų, ir dėl kapinių takiukų susiaurinimo. „Tokiais takiukais jau nei su karstu praeiti, nei su karučiais pravažiuoti neįmanoma“, – priekaištavo komunalininkams seniūnijos žmonės.

LR Seimo nario E.Jonylos užrašinė greitai prisipildė ilgu sąrašu klausimų, į kuriuos jis bandys ieškoti atsakymų. Kai kuriuos reikalus galėtų nesunkiai išspręsti ir vietos valdžia.

Ariogalos seniūnijoje E.Jonyla aplankė verslininkų, ūkininkų sodybas. Pasidžiaugė tais, kurie turi nemažai žemės, gyvulių, gerai tvarkosi, neturi skolų. Jie nesiskundžia ir prastu gyvenimu. Tokių ūkininkų seniūnijoje yra nemažai, tačiau yra ir sunkiai besiverčiančių. Jiems kartais reikalinga ir žmonių, suprantančių įstatymų peripetijas, pagalba.

Abiejose susitikimuose LR Seimo narys E.Jonyla nuoširdžiai ir suprantamai atsakė į daugelį klausimų, kitais pažadėjo pasidomėti ir atsakyti vėliau. Žmonės padėkojo jam už šiltus susitikimus ir nuoširdų bendravimą.

Gerbiami kolegos,

Karalius nuogas – tai matome visi, tačiau  vengiama tai pasakyti. Ne paslaptis, kad  nesugebama apsispręsti – reikia ar ne  aukštesnės pakopos teritorinių vienetų vietoj apskričių , nesutariama dėl naujų savivaldybių galutinio skaičiaus bei jų sudarymo kriterijų.   Kiek iš šios posėdžių salės  buvo pasiųsta ,, gerų ’’ žinių su kodiniu pavadinimu ,, permainų vėjas’’-mokesčių reforma, kurią taisome iki šiol.Po naktinių posėdžių sprendimų kai kurie bankrutavo, žmonės patraukė apsipirkti į Lenkiją, uždaromos individualios įmonės. Švietimo, Sodros, Sveikatos reformos- tai tos naujienos, kur daugiau kalbame apie optimizavimą, pinigus, tačiau kokios jų bus pasekmės paprastam žmogui net nekalbama. Todėl  rinkėjams susidaro toks įspūdis, kad „svarbu kad darom, o ką ir kam –nesvarbu“.

Labai panašu ir su tiesioginiais merų rinkimais, apie kuriuos politikai jau kalbame per dešimt metų. Neužmirškime, gerbiamieji, kad visos partijos savo programiniuose dokumentuose deklaravome, kad reikia tiesioginių merų rinkimų, bet valdantieji buvo iš dalies primiršę – tai jiems priminė  Prezidentė. Ir iš šios tribūnos buvo pripažinta, kad kai kurios partijos dar neapsisprendė, girdėti pasiūlymai , kad reikėtų rinkimų sistemos kaip Anglijoje. Be abejo, jei nuo to mes pradėtume gyventi taip kaip Anglijoje, tai kodėl nesutikti. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi daugiau delsti , kad pritrūktų laiko. Bet piliečiai vis labiau pasisako už tiesioginius merų rinkimus ir jų norų negalima nepaisyti. Mes negalime nematyti, kad žmonės nori ne tik partijų, bet ir nepartinių dalyvavimo šiuose rinkimuose ir deda į tai nemažai vilčių.

Gerbiamieji.Prisiminkime kad Konstitucinis teismas pabrėžė, jog atstovaujanti ir vykdomoji valdžia turi būti atskirta ir kad tiesiogiai išrinktas meras turi būti arba atstovaujamos valdžios atstovas ir vadovauti tarybai arba vykdomosios valdžios atstovas, panašiai, kaip dabartinis administracijos vadovas. Iš šios tribūnos ir buvo pasiūlyti šie du variantai, tai gal reikia daugiau nagrinėti kiekvienos iš jų stipriąsias puses ir pasirinkti optimalesnę. Buvo bandyta merą palyginti su valstybės valdžios pareigūnais –Seimo pirmininko ar premjero.Bet  nei vienas iš jų nerenkamas tiesiogiai.Jeigu imtume pagrindu kad tiesiogiai renkamas meras turės atstovaujamos valdžios įgaliojimus ir neturės tarybos daugumos palaikymo – gali kilti konfliktas, nes taryba irgi žmonių rinkta.Tai kam suteikti pirmenybę.Jei merui- tai kyla klausimas,kam iš viso reikalinga ta taryba, ar tai nebus demokratijos laidotuvės.

Jei meras turėtų vykdomosios valdžios funkcijas, sprendžiamasis balsas yra tarybos pusėje ir meras juos privalėtų vykdyti.Tai kur rinkėjų noras, kad meras viską galėtų spręsti pats. Jeigu meras imtų neklausyti tarybos, dirbtų kitaip,nei nusprendė taryba-vėl konfliktas.Taryba neturi teisės atšaukti tiesiogiai rinkto mero, o meras negali paleisti tiesiogiai rinktos tarybos.Jei tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomoji valdžia, į savivaldą grįžtų dvivaldystė.1990-1995m.šis modelis jau veikė. Kylantys nesusipratimai ir konfliktai trukdydavo visai savivaldybės veiklai-tiek kasdieninei tiek ir strateginei.O kai kurių savivaldybių veikla buvo iš viso paraližuota. Įteisinus šį modelį tiesioginiai mero rinkimai praras savo esmę.savivaldoje.  Ar tai nekelia abejonių, kad tiesioginių mero rinkimų įstatymas nebus eilinis prisvilęs blynas? Ar nesusidaro įspūdis, kad dauguma siūlymų , papildymų yra tam, kad tik daugiau sujauktų savivaldą. Ar tai ne politikų norai, apivilkti įstatymu kostiumu, savo tikslus ir taip juos pritaikyti savo partijos interesams.

Savivaldybių asociacijos siūlomas ir mūsų frakcijos palaikomas variantas , kad  tiesiog renkamas merą būtų ir tarybos narys ir pirmininkas, gal taip pat nėra visai tobulas. Tačiau gal jis mažiau sujauktų savivaldą, padarytų ją stabilesnę.Padidėtų gyventojų galimybė tiesiogiai dalyvauti viešų reikalų tvarkyme. Tai gal geriau peržiūrėti ir išplėsti mero galias ir funkcijas.  Prezidentė taip pat mato tiesiogiai rinktą merą kaip politiką, o ne kaip ūkininką. Merui suteikiant  renkamosios valdžios kėdę ir sudarant

didesnes galias įtakoti vykdomąją valdžią, būtų galima išvengti problemų, kai tiek meras tiek ir jį palaikanti politine jėga atsiduria mažumoje.

Klausimų daug, tačiau rinkėjų užduotis aiški,nors paprastam rinkėjui kyla teisėti klausimai, ar iš tikrųjų nėra žmonių, gebančių parengti reikiamus įstatymus.Yra ir žmonių ir pateiktų pasiūlymų, reikia tik politinės valios ir sutarimo.Baigiant to ir linkiu.Aš už tiesioginius mero rinkimus.

Rimas PUIDOKAS

Šiluvos vidurinės mokyklos direktorius

Šių metų kovo 12 d. Šiluvos vidurinėje mokykloje vyko krepšinio šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 20- mečiui paminėti. Varžybos vyko 3 prieš tris įvairaus amžiaus grupėse, taip pat šeimų turnyras, snaiperio, dėjimo į krepšį, metimo nuo vidurio linijos konkursai.

Šeimų turnyre dalyvavo 5 komandos. Nugalėtojais tapo Liatukų šeimos komanda. 2 vietą laimėjo komanda iš Raseinių „ Pas Mečių“. 3 vietą – Jasinskų komanda iš Žaiginio.

15-20 metų amžiaus grupėje pergalę šventė Raseiniškiai „Pas Mečių“ . Antrą vietą laimėjo komanda iš Žaiginio. 3  vieta atiteko Vilniečių Galeckų komandai.

Iš viso turnyre dalyvavo 16 komandų iš įvairių Raseinių kampelių, o taip pat Vilkijos „Ąžuolo“ komanda su jos vadovu, buvusiu šilutiškiu A. Danusevičiumi.

Daug dėmesio sulaukė dėjimo į krepšį konkursas. Užsiregistravo 5 dalyviai, pajėgūs „ dėti“ kamuolį į krepšį. Atkaklią kovą laimėjo žaiginiškis Karolis Šilva, įspūdingai 2 kartus įdėjęs kamuolį į krepšį, ir komisijos narių pripažintas nugalėtoju.

Snaiperio konkurse užsiregistravo net 22 dalyviai. 1 vieta atiteko raseiniškiui A. Petrokui, antąją vietą laimėjo A. Žukauskas iš Žaiginio, 3 vietą vilnietis moksleivių rinktinės žaidėjas Tomas Galeckas.

Vidurio linijos metimo konkurse dalyvavo ne tik žaidėjai, bet ir žiūrovai. Antrus metus iš eilės nugalėtoju tapo D. Milius iš Šiluvos.

Šventė buvo graži. Joje buvo gausu dalyvių bei žiūrovų.

Pagrindiniai šventės organizatoriai: Šiluvos vidurinė mokykla ir Šiluvos Aušrinės bendruomenė. Šventės apdovanojimus teikė LR Seimo narys Edmundas Jonyla su padėjėja Diana Kaupaitiene.

Nugalėtojai buvo apdovanoti taurėmis, medaliais ir diplomais, o prizininkai – medaliais ir diplomais.

Medalius ir dalį taurių skyrė Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „ Nemunas“ , o įteikė jos atstovas, sporto organizatorius A. Danusevičius.

Taures Šiluvos krepšinio šeimų turnyrui įsteigė ir įteikė LR Seimo narys Edmundas Jonyla.

Visi buvo patenkinti šia gražia krepšinio švente, kuri jau trečius metus iš eilės. Varžybų organizatoriai – Šiluvos vidurinės mokyklos direktorius R. Puidokas, kūno kultūros mokytoja L. Marauskienė, šilutiškis sporto entuziastas E. Adomavičius – tikisi ir kitais metais šios šventė tęsinio.

Turnyro galerija

LR Seimo narys E.Jonyla Metų mokytojo apdovanojimo proga pasveikino K.Bakutį ir visą mokytojų kolektyvą

* Premiją K.Bakučiui įteikė Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

* Garbingo apdovanojimo proga Metų mokytoją K.Bakutį sveikino Seimo narys E.Jonyla.

Praėjusį trečiadienį Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įteikė Metų mokytojo premijas penkiems geriausiems šalies mokytojams. Premijos dydis 15,6 tūkst. Lt.

Raseiniškiams ypač malonu, kad Metų mokytojo premija paskatintas mokytojas Kęstutis Bakutis, dirbantis Raseinių pagrindinėje mokykloje ir Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje technologijų mokytoju.

K.Bakutis įkūrė medžio meninio drožinėjimo studiją „Druvis“, vėliau ir internetinį puslapį www.druvis.lt 2005 m. jis tapo Švietimo informacinių technologijų centro ir „Microsoft“ skelbto IKT lyderių konkurso laimėtoju, yra vadovėlio „Technologijos“ V-VI klasei konsultantas, recenzavo vadovėlį „Elektronika“, savo patirtimi dalijasi su kitais technologijų pedagogais. Kartu su kitais autoriais yra išleidęs metodinį leidinį „Žaislai iš medžio V-VII kl.“.

Vienas pirmųjų mokytoją K.Bakutį pasveikino Seimo narys Edmundas Jonyla.

– Nuoširdžiai sveikinu gavus šią garbingą premiją. Tai pelnytas Jūsų mokyklos kolektyvo ir Jūsų kūrybiško, kruopštaus, nuoširdaus darbo įvertinimas, – kalbėjo spausdamas nominantui ranką Seimo narys E.Jonyla.

Jis padėkojo K.Bakučiui už jo pastangas auklėjant jaunąją kartą, už kantrybę, meilę pasirinktai profesijai, palinkėjo ir toliau būti šalies švietimo sistemos švyturiu, tęsti gražiai pradėtus darbus, jais toliau garsinti savo mokyklą visoje šalyje.